Pliurpraštis

Kartais atrodo, kad mokykla, kaip pagal Pink Floyd albumą pastatytame filme "The Wall", yra vaikų mėsmalė. Bet šiandien ta mėsmalė atrodė nebebaisi. O gal taip yra dėl atostogų, kadangi paskutinė diena juk šiandien. Chemija sekasi nerealiai, kas galėjo pagalvoti, kad dar neseniai nežinojęs sieros rūgšties agregatinės būsenos dabar turėsiu 5 dešimtukus iš eilės. Na man ir sekasi. Geografija buvo paprasčiau nei paprasta. Tiesiog mokytoja nežinodama to, davė naudotis "špargalke". Klausimai tai knygoje, o gretimame puslapyje tai viso skyriaus santrauka buvo . Kaip ir per technologijas atsiskaitinėjant saugumo taisykles gali į stendą pažiūrėt, kur jos yra... 

Kažkodėl vėl pasakoju apie mokyklą. Gal norėdamas įrodyti "tamsaus proto žmonėms", kad mokykla nėra "vaikų mėsmalė". Bet gal ne visiems taip sekasi. Pažįstu tokį žmogų, paskui kurį vaikšto Nelaimė. Visada jis atsidūria ne vietoj, ne laiku ir dar pasunkina ir taip jau blogą situaciją ir pats labiausiai nukenčia po to. O tas žmogus yra itin geras. Gal vis dėlto blogis valdo. Kodėl geriems nesiseka? Gal kad blogus darbus daryti lengviau? Kodėl Dievas sukūrė tokią "gėrio-blogio" logiką? Paaiškinkit man, aš nieko nebesuprantu. Nejaugi ir aš toks pesimistas, kad manau, jog pasaulį valdo blogis? Bet ne, jau optimistiškai paneigiau "vaikų mėsmalės" egzistavimą (bent jau man). Trūkt už vadžių, vėl nuo pradžių apie "vaikų mėsmalę". Gerai sustojam...

Šiandien orelis tikrai nedžiugina. Tai lyja, tai ledukais pasipyla iš dangaus, tai vėl saulė prašvinta... Net nesinori išeiti į išorinį pasaulį. Net nežinau, kas vyksta. Apskritai niekur nesiorientuoju. Esu Ponas Niekas, kaip gerbiamoji R.J. Kas žino, kiek valandų? Kas žino, kokia šiandien diena? Kas žino, kur aš esu? Kas žino, kas tas dienoraštis? Nebežinau, ką rašau. Šitą pliurpologijos meną nelaikau dienoraščiu. Nes jis niekam neįdomus, netgi ir man. Nors gal ir įdomus, juk dabar negaliu jo perskaityti, kol dar jo neparašiau. Velniava, ir vėl "A" raidė stringa... Kodėl man taip sekasi ir tuo pačiu metu nesiseka? Čia dar viena "gėrio-blogio" dėsnio dalis ar kaip suprast? Naujas fizikos dėsnis? P=m*g? Šiandien mano svoris neatitinka tos formulės, mane tai spaudžia grindis. Mindamas atrodo, kad sulūšiu... Aš tuo pačiu metu sugebu mąstyti, bet esu išsekęs? Dar kas per dėsnis? Fizika visagalė. Gal reikėtų visiems gyvenimo dėsniams sugalvoti formules. Žiūrėkit, jau galima ir savo gyvenimo trukmę apskaičiuoti... Bet vis tiek niekaip tuo netikiu, nes fizika yra tikslu, o gyvenimas yra netikslus. Jis klaidų ir pasisekimų grandinė. Kaip ta mechaninių bangų kreivė mano fizikos sąsiuvinyje, tai krenti, tai vėl pakyli ir t.t. 

Vis dėlto, tai ką rašau, yra pliurpologija. Naujas mokslas, kuriam pavadinimą suteikė gerbiamoji lietuvių mokytoja A.S. Pliurpologija naudojama rašant rašinius ir teksto suvokimus. Pvz:

Klausimas: Kas yra lyrinis subjektas?

Atsakymas: Aš.

Štai, kokių atsakymų tenka matyti, kartais net "Petras Petraitis" silpnapročiams įvardis pasirodo. Supažindinau jus su pliurpologiją, ir tai turbūt vienintelė, kažkokią prasmę turinti šio pliurpraščio skiltis.

Kol rašau tą pliurpraštį, jau ir sutemti staiga spėjo. Nuo to rašymo jau ir kažkokio neaiškaus paukščio iškamša atrodo kraupiai. Žaliuoja man akyse. Bet man šitas dienoraštis (pliurpraštis) gal padėjo. Juk žalia yra mėgstamiausia mano spalva. Matyti žalią man yra malonumas. 

Geriu arbatą kaip gerbiama R.J. šią savaitę. Todėl eisiu atsigerti arbatos (juodos stiprios su 1 šaukšteliu cukraus). Ir pažiūrėsiu šį įrašą:

Linkiu gerai praleisti atostogas ir nepliurpti taip, kaip aš.

Pagarbiai

E.S

185

The Who