Po metų vėl tyrinėjam vandens agregatines būsenas

Šiandien ne penktadienis, ir jau malonėčiau be "gerb."

Ar tikrai taip rašiau, kad einu ne mokytis. Na, kad gerų pažymių pasirinkt, tai priežastis numeris vienas, o kad mokytis, tai jau čia šalutinis dalykas.

Gali neskaityti, niekas neprašo tavęs skaityti. O įdomesnių samprotavimų iš manęs gali nelaukti, nes man neaktualu gyvenimas, man aktualu tik dabartiniai išgyvenimai. Gyvenu, nes reikia, ir apie tai daug kalbėti nėra ką, o vat apie kasdienybę pakalbėti aš mėgstu, ir jei nepatinka, galite labai nepergyventi, yra daug ir be manęs filosofų šiame pasaulyje.

Iš tikro, tai vėl sugadinai nuotaiką, nes gyveni vis dar penktadienį ir labai man gaila, kad tu sustojai tame laike ir pamiršai, kad tas "pagarbos reiškimas" jau atgyveno savo laikus, mano nuotaika keitėsi šimtus kartus ir tas jūsinimas atrodo labai nenatūraliai. Atleiskite, jei ir pats kažkaip galėjau įžeisti.

Na, jūs pirmas pradėjote, tai dabar norite to ar ne, teks susitaikyti, kad nuo šiol į jus kreipsiuosi būtent "jūs". Aš negyvenu penktadieniu, o tik tęsiu tai, kas buvo pradėta. Žinoma, kad galiu neskaityti, bet tai neįmanoma. Nes aš skaitau viską iš eilės, kadangi man viskas labai įdomu ir smalsu. Tik sakau savo nuomonę ir tai, kas galėtų būti kitaip mano požiūriu. Labai įdomiai rašote. Tas pagarbos reiškimas negalėjo savo laikų atgyventi taip staiga. Apskritai sąvoka "laikai" reiškia labai ilgą laiko tarpą. Be to, jei tai yra pagarbos reiškimas, tai jis negali priklausyti nuo nuotaikos. Jeigu yra kreipiamasi vienaip į kokį nors žmogų, tai reikėtų tai išlaikyti visą laiką, o ne tik kokią nors dieną, kai prasta nuotaika. Aš pasakiau tik tai, ką galvoju, galite ir nepaisyti mano nuomonės, niekas jums neliepia.

Ach, tada jūs irgi užpykot, ir dabar, vėl čia, keliate karą, kreipdamasi. Gerai, jei karas, tai karas. Palikot šiandien žymę... (nebuvo galima taikiai, ane, jūs, ponia... ai, kodėl aš dar turiu aiškintis). Maždaug supratote mano poziciją - vienadienis konfliktas neturi tęstis toliau. Ačiū už dėmesį...

Neturiu nė menkiausio supratimo, kodėl jūs galvojate apie kažkokius karus, jei jų net nėra... Nei karo, nei konflikto aš jokiu būdu nekeliu, gaila, kad jums taip atrodo. Tik pasakiau savo nuomonę, to daryti nedraudžia niekas. Sakau, galite paprasčiausiai mane ignoruoti ir viskas bus paprasta. Problemos nėra.

Kaip tai problemos nėra... Neapsimetinėkite, pati žinote, kad JŪS su savo tuom JŪS sunervinote mane... Nebūčiau nustebęs, jei tai būtų įvykę po trijų mėnesių, bet kai toks dialogas įvyko aiškiai po ano dialogo, tai mane trikdo ir verčia suprasti, kad jūs dėl ano konflikto įsižeidėt ar supykot, ir dabar tai reiškiate tuo nelemtu kreipiniu, kuriuo aš demonstravausi penktadienį (tai teturėjo būti vienintelis kartas, bet jūs dėl kažko "užsišikot" ir mane puolat agresyvesniu atsaku). Labai gaila, kad kartais žmonės tiesiog nesupranta, kad kai kurie dalykai gali būti tik juokai ir jiems nelemta pavirsti rimtu dalyku. Na, iš tikro, tas jūsinimas gal ir pagarbos reiškimas, bet jis trikdo (atsiprašau, greičiausiai jūs dėl to ir susinervinote penktadienį) ir labai šiais laikais neskamba. Nu koks normalus žmogus į sau lygų kreipiasi jūs. Į direktorių, į valdžios žmogų, na, ir į vyresnį, kreipiamasi, bet daugiau tai tikrai ne. O dabar iš principo skelbiu karą, kad, ponia Vilte, nesusivokiate, kokiame pasaulyje randates. Čia Žemė, ne Saturnas ar Kentauro Alfa. Tiesiog ŽEMĖ.

Aš neįsižeidžiau, tik priimiau rimtai jūsų nuosprendį. Aš nesuprantu, kad kai kurie dalykai turi būti tik juokai, o jūs nesuprantat, kad kai kuriais dalykais juokauti nelabai galima. Beje, labai keistas dar vienas pastebėjimas. Sakėte, jog penktadienį taip kreiptis pradėjote dėl blogos nuotaikos, o dabar sakote, jog tai tik juokai, "ant bajerio" kitaip sakant. Puikiai orientuojuosi visatoje. Gal ir dažnai mėgstu "išskristi" kur nors kitur, bet Žemėje būnu dažniausiai. Ir žinau, kad Žemėje visko būna. Be to, nėra tokio įstatymo, kuris neleistų "jūsinti" bet kokio žmogaus. Juk mes laisvi žmonės. O jei tai jums nepatinka, tai teks susitaikyti, kaip jau sakiau. Vienas argumentų, kodėl turėčiau tai daryti, yra tai, kad jūsų nepažįstu, kaip pats sakėte aną dieną.

Šiandien ne penktadienis, ir jau malonėčiau be "gerb."

Ar tikrai taip rašiau, kad einu ne mokytis. Na, kad gerų pažymių pasirinkt, tai priežastis numeris vienas, o kad mokytis, tai jau čia šalutinis dalykas.

Gali neskaityti, niekas neprašo tavęs skaityti. O įdomesnių samprotavimų iš manęs gali nelaukti, nes man neaktualu gyvenimas, man aktualu tik dabartiniai išgyvenimai. Gyvenu, nes reikia, ir apie tai daug kalbėti nėra ką, o vat apie kasdienybę pakalbėti aš mėgstu, ir jei nepatinka, galite labai nepergyventi, yra daug ir be manęs filosofų šiame pasaulyje.

Iš tikro, tai vėl sugadinai nuotaiką, nes gyveni vis dar penktadienį ir labai man gaila, kad tu sustojai tame laike ir pamiršai, kad tas "pagarbos reiškimas" jau atgyveno savo laikus, mano nuotaika keitėsi šimtus kartus ir tas jūsinimas atrodo labai nenatūraliai. Atleiskite, jei ir pats kažkaip galėjau įžeisti.

Na, jūs pirmas pradėjote, tai dabar norite to ar ne, teks susitaikyti, kad nuo šiol į jus kreipsiuosi būtent "jūs". Aš negyvenu penktadieniu, o tik tęsiu tai, kas buvo pradėta. Žinoma, kad galiu neskaityti, bet tai neįmanoma. Nes aš skaitau viską iš eilės, kadangi man viskas labai įdomu ir smalsu. Tik sakau savo nuomonę ir tai, kas galėtų būti kitaip mano požiūriu. Labai įdomiai rašote. Tas pagarbos reiškimas negalėjo savo laikų atgyventi taip staiga. Apskritai sąvoka "laikai" reiškia labai ilgą laiko tarpą. Be to, jei tai yra pagarbos reiškimas, tai jis negali priklausyti nuo nuotaikos. Jeigu yra kreipiamasi vienaip į kokį nors žmogų, tai reikėtų tai išlaikyti visą laiką, o ne tik kokią nors dieną, kai prasta nuotaika. Aš pasakiau tik tai, ką galvoju, galite ir nepaisyti mano nuomonės, niekas jums neliepia.

Ach, tada jūs irgi užpykot, ir dabar, vėl čia, keliate karą, kreipdamasi. Gerai, jei karas, tai karas. Palikot šiandien žymę... (nebuvo galima taikiai, ane, jūs, ponia... ai, kodėl aš dar turiu aiškintis). Maždaug supratote mano poziciją - vienadienis konfliktas neturi tęstis toliau. Ačiū už dėmesį...

Neturiu nė menkiausio supratimo, kodėl jūs galvojate apie kažkokius karus, jei jų net nėra... Nei karo, nei konflikto aš jokiu būdu nekeliu, gaila, kad jums taip atrodo. Tik pasakiau savo nuomonę, to daryti nedraudžia niekas. Sakau, galite paprasčiausiai mane ignoruoti ir viskas bus paprasta. Problemos nėra.

Kaip tai problemos nėra... Neapsimetinėkite, pati žinote, kad JŪS su savo tuom JŪS sunervinote mane... Nebūčiau nustebęs, jei tai būtų įvykę po trijų mėnesių, bet kai toks dialogas įvyko aiškiai po ano dialogo, tai mane trikdo ir verčia suprasti, kad jūs dėl ano konflikto įsižeidėt ar supykot, ir dabar tai reiškiate tuo nelemtu kreipiniu, kuriuo aš demonstravausi penktadienį (tai teturėjo būti vienintelis kartas, bet jūs dėl kažko "užsišikot" ir mane puolat agresyvesniu atsaku). Labai gaila, kad kartais žmonės tiesiog nesupranta, kad kai kurie dalykai gali būti tik juokai ir jiems nelemta pavirsti rimtu dalyku. Na, iš tikro, tas jūsinimas gal ir pagarbos reiškimas, bet jis trikdo (atsiprašau, greičiausiai jūs dėl to ir susinervinote penktadienį) ir labai šiais laikais neskamba. Nu koks normalus žmogus į sau lygų kreipiasi jūs. Į direktorių, į valdžios žmogų, na, ir į vyresnį, kreipiamasi, bet daugiau tai tikrai ne. O dabar iš principo skelbiu karą, kad, ponia Vilte, nesusivokiate, kokiame pasaulyje randates. Čia Žemė, ne Saturnas ar Kentauro Alfa. Tiesiog ŽEMĖ.

Šiandien ne penktadienis, ir jau malonėčiau be "gerb."

Ar tikrai taip rašiau, kad einu ne mokytis. Na, kad gerų pažymių pasirinkt, tai priežastis numeris vienas, o kad mokytis, tai jau čia šalutinis dalykas.

Gali neskaityti, niekas neprašo tavęs skaityti. O įdomesnių samprotavimų iš manęs gali nelaukti, nes man neaktualu gyvenimas, man aktualu tik dabartiniai išgyvenimai. Gyvenu, nes reikia, ir apie tai daug kalbėti nėra ką, o vat apie kasdienybę pakalbėti aš mėgstu, ir jei nepatinka, galite labai nepergyventi, yra daug ir be manęs filosofų šiame pasaulyje.

Iš tikro, tai vėl sugadinai nuotaiką, nes gyveni vis dar penktadienį ir labai man gaila, kad tu sustojai tame laike ir pamiršai, kad tas "pagarbos reiškimas" jau atgyveno savo laikus, mano nuotaika keitėsi šimtus kartus ir tas jūsinimas atrodo labai nenatūraliai. Atleiskite, jei ir pats kažkaip galėjau įžeisti.

Na, jūs pirmas pradėjote, tai dabar norite to ar ne, teks susitaikyti, kad nuo šiol į jus kreipsiuosi būtent "jūs". Aš negyvenu penktadieniu, o tik tęsiu tai, kas buvo pradėta. Žinoma, kad galiu neskaityti, bet tai neįmanoma. Nes aš skaitau viską iš eilės, kadangi man viskas labai įdomu ir smalsu. Tik sakau savo nuomonę ir tai, kas galėtų būti kitaip mano požiūriu. Labai įdomiai rašote. Tas pagarbos reiškimas negalėjo savo laikų atgyventi taip staiga. Apskritai sąvoka "laikai" reiškia labai ilgą laiko tarpą. Be to, jei tai yra pagarbos reiškimas, tai jis negali priklausyti nuo nuotaikos. Jeigu yra kreipiamasi vienaip į kokį nors žmogų, tai reikėtų tai išlaikyti visą laiką, o ne tik kokią nors dieną, kai prasta nuotaika. Aš pasakiau tik tai, ką galvoju, galite ir nepaisyti mano nuomonės, niekas jums neliepia.

Ach, tada jūs irgi užpykot, ir dabar, vėl čia, keliate karą, kreipdamasi. Gerai, jei karas, tai karas. Palikot šiandien žymę... (nebuvo galima taikiai, ane, jūs, ponia... ai, kodėl aš dar turiu aiškintis). Maždaug supratote mano poziciją - vienadienis konfliktas neturi tęstis toliau. Ačiū už dėmesį...

Neturiu nė menkiausio supratimo, kodėl jūs galvojate apie kažkokius karus, jei jų net nėra... Nei karo, nei konflikto aš jokiu būdu nekeliu, gaila, kad jums taip atrodo. Tik pasakiau savo nuomonę, to daryti nedraudžia niekas. Sakau, galite paprasčiausiai mane ignoruoti ir viskas bus paprasta. Problemos nėra.

Šiandien ne penktadienis, ir jau malonėčiau be "gerb."

Ar tikrai taip rašiau, kad einu ne mokytis. Na, kad gerų pažymių pasirinkt, tai priežastis numeris vienas, o kad mokytis, tai jau čia šalutinis dalykas.

Gali neskaityti, niekas neprašo tavęs skaityti. O įdomesnių samprotavimų iš manęs gali nelaukti, nes man neaktualu gyvenimas, man aktualu tik dabartiniai išgyvenimai. Gyvenu, nes reikia, ir apie tai daug kalbėti nėra ką, o vat apie kasdienybę pakalbėti aš mėgstu, ir jei nepatinka, galite labai nepergyventi, yra daug ir be manęs filosofų šiame pasaulyje.

Iš tikro, tai vėl sugadinai nuotaiką, nes gyveni vis dar penktadienį ir labai man gaila, kad tu sustojai tame laike ir pamiršai, kad tas "pagarbos reiškimas" jau atgyveno savo laikus, mano nuotaika keitėsi šimtus kartus ir tas jūsinimas atrodo labai nenatūraliai. Atleiskite, jei ir pats kažkaip galėjau įžeisti.

Na, jūs pirmas pradėjote, tai dabar norite to ar ne, teks susitaikyti, kad nuo šiol į jus kreipsiuosi būtent "jūs". Aš negyvenu penktadieniu, o tik tęsiu tai, kas buvo pradėta. Žinoma, kad galiu neskaityti, bet tai neįmanoma. Nes aš skaitau viską iš eilės, kadangi man viskas labai įdomu ir smalsu. Tik sakau savo nuomonę ir tai, kas galėtų būti kitaip mano požiūriu. Labai įdomiai rašote. Tas pagarbos reiškimas negalėjo savo laikų atgyventi taip staiga. Apskritai sąvoka "laikai" reiškia labai ilgą laiko tarpą. Be to, jei tai yra pagarbos reiškimas, tai jis negali priklausyti nuo nuotaikos. Jeigu yra kreipiamasi vienaip į kokį nors žmogų, tai reikėtų tai išlaikyti visą laiką, o ne tik kokią nors dieną, kai prasta nuotaika. Aš pasakiau tik tai, ką galvoju, galite ir nepaisyti mano nuomonės, niekas jums neliepia.

Ach, tada jūs irgi užpykot, ir dabar, vėl čia, keliate karą, kreipdamasi. Gerai, jei karas, tai karas. Palikot šiandien žymę... (nebuvo galima taikiai, ane, jūs, ponia... ai, kodėl aš dar turiu aiškintis). Maždaug supratote mano poziciją - vienadienis konfliktas neturi tęstis toliau. Ačiū už dėmesį...

Šiandien ne penktadienis, ir jau malonėčiau be "gerb."

Ar tikrai taip rašiau, kad einu ne mokytis. Na, kad gerų pažymių pasirinkt, tai priežastis numeris vienas, o kad mokytis, tai jau čia šalutinis dalykas.

Gali neskaityti, niekas neprašo tavęs skaityti. O įdomesnių samprotavimų iš manęs gali nelaukti, nes man neaktualu gyvenimas, man aktualu tik dabartiniai išgyvenimai. Gyvenu, nes reikia, ir apie tai daug kalbėti nėra ką, o vat apie kasdienybę pakalbėti aš mėgstu, ir jei nepatinka, galite labai nepergyventi, yra daug ir be manęs filosofų šiame pasaulyje.

Iš tikro, tai vėl sugadinai nuotaiką, nes gyveni vis dar penktadienį ir labai man gaila, kad tu sustojai tame laike ir pamiršai, kad tas "pagarbos reiškimas" jau atgyveno savo laikus, mano nuotaika keitėsi šimtus kartus ir tas jūsinimas atrodo labai nenatūraliai. Atleiskite, jei ir pats kažkaip galėjau įžeisti.

Na, jūs pirmas pradėjote, tai dabar norite to ar ne, teks susitaikyti, kad nuo šiol į jus kreipsiuosi būtent "jūs". Aš negyvenu penktadieniu, o tik tęsiu tai, kas buvo pradėta. Žinoma, kad galiu neskaityti, bet tai neįmanoma. Nes aš skaitau viską iš eilės, kadangi man viskas labai įdomu ir smalsu. Tik sakau savo nuomonę ir tai, kas galėtų būti kitaip mano požiūriu. Labai įdomiai rašote. Tas pagarbos reiškimas negalėjo savo laikų atgyventi taip staiga. Apskritai sąvoka "laikai" reiškia labai ilgą laiko tarpą. Be to, jei tai yra pagarbos reiškimas, tai jis negali priklausyti nuo nuotaikos. Jeigu yra kreipiamasi vienaip į kokį nors žmogų, tai reikėtų tai išlaikyti visą laiką, o ne tik kokią nors dieną, kai prasta nuotaika. Aš pasakiau tik tai, ką galvoju, galite ir nepaisyti mano nuomonės, niekas jums neliepia.

Šiandien ne penktadienis, ir jau malonėčiau be "gerb."

Ar tikrai taip rašiau, kad einu ne mokytis. Na, kad gerų pažymių pasirinkt, tai priežastis numeris vienas, o kad mokytis, tai jau čia šalutinis dalykas.

Gali neskaityti, niekas neprašo tavęs skaityti. O įdomesnių samprotavimų iš manęs gali nelaukti, nes man neaktualu gyvenimas, man aktualu tik dabartiniai išgyvenimai. Gyvenu, nes reikia, ir apie tai daug kalbėti nėra ką, o vat apie kasdienybę pakalbėti aš mėgstu, ir jei nepatinka, galite labai nepergyventi, yra daug ir be manęs filosofų šiame pasaulyje.

Iš tikro, tai vėl sugadinai nuotaiką, nes gyveni vis dar penktadienį ir labai man gaila, kad tu sustojai tame laike ir pamiršai, kad tas "pagarbos reiškimas" jau atgyveno savo laikus, mano nuotaika keitėsi šimtus kartus ir tas jūsinimas atrodo labai nenatūraliai. Atleiskite, jei ir pats kažkaip galėjau įžeisti.