Prievolė rinktis (I)

Žmogaus norai neriboti, o ištekliai riboti, todėl jis turi rinktis. - taip teigia ekonomikos vadovėlis. Reiškias, taip ir yra.

O mano norai būna įvairūs - nuo netingėjimo pasimokyti, iki absoliutinės taikos Žemėje (prieš metus įsitikinau, kad šis noras yra pats prasčiausias iš visų sugalvotų). Va, šiandien dalis norų išsipildė, dalis ne. Bet manau neverta smulkintis, nes tai bebus tuščia pliurpologija.

Meniškos sielos atgimimas manyje turėjo vakar vieną priežastį - vėl pasigavau VdGG maniją. Bet apie muziką nekalbu, per daug užknisu su savo progroku. Nors music'as man patinka, kad yra ganėtinai stiprių progresyviosios muzikos gerbėjų.

Tai vat, pradėjau kūrybinius procesus, bet vėlgi, nebelieka kartais net skaitymui laiko, tai ką jau kalbėti apie kūrybą. Jei jau kuriu, kuriu prastai. Viskas, ką darau, yra prastai. Tokia idealogija music'e. Realiojo gyvenimo plotmėje žmonės pripažįsta mane. Štai ir atradau pirmąjį super svarbų neigiamą dalyką music'e. Kažkada Rugilė sakė, kad olimpiada yra vieta, kur kiekvienas protingas žmogus gali pasijausti kvailiu. Tai vat, mano tokia savijauta music'e.

Intervalai, nelygybės, koordinačių plokštumos. Viskas tik matematika. Jaučiu, kai mokslas man griūna ant pečių, smaugia it apsivyniojęs smauglys, vargina iki devinto prakaito, kaip eilinį lažą ėjusį XVI amžiaus baudžiauninką. Nieko, atgyvensim. Juk toks likimas, o už likimą nieko aukštesnio nėra.

Taigi, matematikos olimpiada ant nosies, o kada jai ruoštis. Kaip pilna kontrolinių (istorija nebaisu, biologija baisoka, rašinys - išvis šakės, anglų - total kaput). Ir vėl pliurpiu apie tas nesąmones. Atleiskit, kažkaip nusišneku.

Kvailiai - ne. Mano bendraklasiai tikrai ganėtinai sumanūs ir intelektualūs žmonės, bet kartais jie nervuoja. Vienas nemato daugiau savos teisybės, kitas nemato nieko aukščiau savęs, trečias nejaučia ką kalba, o žodis, grįžęs jaučiu, jį tiesiog įpykdo ir t.t. Kartais ganėtinai sunku prisitaikyti prie įvairių įvairiausių charakteristikų. Nieko, išgyvensim, juk tai likimas.

Ir kur aš čia matau prievolę rinktis. Tik prievolę išgyventi, ne daugiau.