Renginio recenzija | Konkurso "Artistų artistas" finalas
 |
Artistų artistas |
Šeštadienį nuskambėjo jau paskutinis ilgiau nei tris mėnėsius trukusio naujų grupių konkurso „Artistų artistas“ akordas – finalo metu trys komisijos atrinktos grupės aiškinosi santykius kovoje dėl nugalėtojų titulo. Konkurso prizinį fondą sudarė 2000 Lt – nugalėtojams atiteko 1500 Lt, antrąją vietą užėmusieji gavo 500 Lt, o tretiesiems teko tenkintis paguodos prizu – šimto litų vertės sąskaita „Artistų“ bare. Nors buvo daug prieštaringų nuomonių, o už finalininkų nugaros liko daugybė stiprių ir ne ką mažiau prizinių vietų nusipelniusių kolektyvų, bilietus į finalą išsidalino nedidelėmis persvaromis savus varžovus pusfinaliuose įveikę trijų visiškai skirtingų stilių atstovai – „Chasing The Rise“, „Monkey Tank“ ir „Innuendo“. Finalas, priešingai nei atrankiniai etapai bei pusfinaliai, jau vyko lauke – „Artistų“ kiemelyje, kuriame įrengta žymiai didesnė scena. Tiesa, tai nebuvo pirmasis koncertas lauko scenoje šį sezoną – čia jau vyko geriausios lietuviškos grupės rinkimai bei Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ pasirodymas.
 |
"Chasing The Rise" (grupės nuotr.) |
Garbė pradėti „Artistų artisto“ finalą teko metalcore grupei „Chasing The Rise“, pakeliui į finalą įveikusiai „Illegalism“, „Joke“ (pusfinalyje), „Petrauką“ ir „Such an Adorable Threat“ (atrankoje). Vos prieš savaitę kolektyvas išleido ir debiutinį šešių kūrinių albumą „The Dawn“, įvardinamą kaip pirmąjį studijinį metalcore įrašą Lietuvoje. Kaip jau tapo įprasta, į konkursą kolektyvą atlydėjo viena labiausiai patrakusių gerbėjų komandų visame konkurse – šėldami jie vėl nuvertė arčiausiai stovėjusį staliuką, o vienas fanas ne kartą pabūvojo ant scenos ir kartu su vokalistu vieningai kratė galvas per gitarų solo intarpus. Nors dažnai panašaus pobūdžio konkursų finaluose dalyvius slegia didesnis jaudulys nei įprastai ir jie paprasčiausiai nesugeba pasirodyti taip, kaip galėtų, ši taisyklė negalioja „Chasing The Rise“. Būtent trečiasis jų šou konkurse įtikino labiausiai. Galbūt būtent platesnė erdvė suteikė grupei sparnus ir padėjo atsiskleisti: dar labiau išryškintos stipriausi koziriai – virtuoziški gitarų solo, geras instrumentalas, o agresija šį kartą visai nebeatrodė perspausta, netikra kaip anksčiau – tai buvo tikras, pyktis, nebetelpantis krūtinėje, kurį pašalinti įmanoma tik išrėkiant visus plaučius bei išeikvojant visas jėgas. Daug dažniau galima buvo išgirsti ir trumpus dainavimo epizodus, deja, ties tuo dar reikėtų nemažai padirbėti – jie vis dar yra pernelyg blankūs bei per retai pertraukia growlinimo liniją. Be to, reikėtų pagalvoti apie kiek kitokią koncepciją dainavimo partijų naštą nuimant nuo pagrindinio vokalisto pečių. Dabar akivaizdžiai jaučiama, kad pereidinėti nuo
growlo prie dainavimo jam sudėtinga , kartkartėmis pritrūksta kvapo, be to, padaromas efektas yra žymiai menkesnis nei galėtų būti, jei vokalistas atliktų tik
screamerio vaidmenį, o pritariamasis (back) vokalas būtų paliktas kuriam nors kitam grupės nariui. Būtent taip savo kūrybą įformina tiek užsienio metalcore grupės (pvz.: „Dead By April“), tiek kolegos iš Lietuvos „Red Carpet Disaster“. Pagaliau gavus progą susipažinti su dainų tekstais, galima įvertinti ir juos – džiugu, kad „Chasing The Rise“ nenumoja į šį komponentą ranką ir bando visuose kūriniuose perteikti tam tikrą žinutę. Kita vertus, dirbti ties tuo dar yra kur – daug kur naudojami banaloki išsireiškimai, reikėtų įtraukti kiek daugiau aštresnių žodžių ir viską sukomponuoti taip, kad kiekviena eilutė būtų svarbi, neatsiejama viso kūrinio dalis, kadangi dabar kartais ima atrodyti, jog vienas sakinys kartojasi keletą kartų, tik yra suformuluotas kitais žodžiais. Visgi, bendras „Chasing The Rise“ paliktas įspūdis buvo geras – tobulėjimui vietos daug, bet džiugina tai, kad grupė pradeda atrasti save.
 |
"Monkey Tank" (Juliaus Kulveco nuotr.) |
Antrieji pasirodė „Monkey Tank“, ankstesniuose etapuose nugalėjusi „Fans of the Sky“, „S-90c“ (pusfinalyje), „Viscornal“ bei „Dead Man‘s Cross“ (atrankos etape). Pristatyti jau nuo scenos nulipančių „Chasing The Rise“ „Monkey Tank“ nariai pabrėžė, jog nesijaučia taip, lyg dalyvautų kokiame nors konkurse, kadangi yra puikiai pažįstami su abiejų varžovų kolektyvų nariais ir svarbiausias dalykas jiems – tiesiog gerai praleisti laiką. Nežinia, ar toks požiūris tebuvo akių dūmimas, ar „Monkey Tank“ iš tiesų atkeliavo visiškai atsipalaidavę ir nieko pernelyg nesitikėdami, bet kontrastas tarp jų pasirodymo pusfinalyje ir to, ką pavyko pademonstruoti finale, buvo itin ryškus. Ir, deja, priešingai nei „Chasing The Rise“ atveju, ne į gerąją pusę. Tikriausiai negalima nei vieno „Monkey Tank“ nario kaltinti noro ar motyvacijos trūkumu – visi lyg ir bandė daryti tai, ką ir visada. Programa atlikta tvarkingai, sugrotos turbūt visos geriausios kolektyvo dainos. Visgi, to „kabliuko“, nuoširdumo ir gebėjimo kiekvieną įtraukti į savo kūrybos pasaulį, kuris tiesiog užbūrė pusfinalyje, šį karta nebuvo. Galbūt grupė tiesiog per aukštai užsikėlė kartelę? O gal jiems koją pakišo finalo ar didesnės scenos faktorius? Žinant „Monkey Tank“ potencialą, jiems jau keliami kur kas aukštesni reikalavimai nei daugeliui kitų pradedančiųjų – tai sunki užduotis, nes tenka žaisti stipresnėje lygoje, kurios lygiui galbūt dar esi nepasiruošęs. Labai tikėtina, kad būtent todėl „Monkey Tank“ ir nesiseka įvairiuose konkursuose – pusfinalyje jie parodo viską, ką gali, o finale tarytum užsiblokuoja ir ne tik nesugeba padaryti nieko geriau, bet netgi neišgali pakartoti to, kuo žavėjo ir užsitarnavo palankumą anksčiau. Gal tai koks psichologinis stabdis? Bet kokiu atveju, šią problemą galima įveikti tik pasimokant iš nesekmių, bet nenustojant bandyti. Būna žmonių, kuriems tiesiog fatališkai nesiseka, bet kartą pralaužus ledus fortūna atsisuka veidu ilgam. „Monkey Tank“ turi viską, ko reikia gerai alternatyviojo roko grupei kūrybiniu aspektu, tereikia nesustoti dirbti ir jiems tikrai pasiseks.
 |
"Innuendo" (grupės nuotr.) |
Tretieji pasirodė įvairiausius roko stiliaus subžanrus maišantys „Innuendo“, sau už nugaros palikę tokias grupes kaip „Berserker“, „The Flow“ (pusfinalyje) bei „Wolf Like Me“ (atrankoje). Pusfinalyje tik per plauką praslydę į finalą ir šiek tiek išbarti už ne laiku ir ne vietoje rodytus bei vos brangiai nekainavusius eksperimentus, „Innuendo“ įsiklausė į pastabas ir finale pasirodė taip, kaip sugeba geriausiai. Na, beveik. Grupei ir vėl nepavyko surinkti pilnos sudėties – šį kartą teko groti be ligoninėje likusios smuikininkės Noros. Nors vokalistė Irma nuolat bandė sukurti iliuziją, jog Nora yra kartu su grupe, jos trūkumas gan smarkiai jautėsi – neliko vienos iš keleto svarbių muzikinių „Innuendo“ linijų – lyriškumo. Beje, smuikininkės pasigedo ir būgnininkas, po vieno iš kūrinių garsisto paprašęs kiek pagarsinti smuiką, kadangi šio visai nesigirdi. Visgi, „Innuendo“ padarė viską, ką galėjo, kad užkamšytų atsivėrusią spragą – Irma vėl stebino visus savo artistiškumu bei iš niekur nieko, visiškai netikėčiausiose vietose pasigirstančiais
growlinimo elementais, komisijos Jeronimo Miliaus kopija pramintas grupės bosistas Mantas atrodė pasitikintis savimi ir grojo taip pat atsipalaidavęs, kaip ir pusfinalyje (ko nebuvo atrankiniame etape, kai jo susikaustymas kiek gadino bendrą vaizdą). Galiausiai, žaismingu pasirodymo akcentu tapo gitaristo Vyto į sceną atsineštas žaislas, iš kurio pradėti pūsti muilo burbulai. Galbūt tai ir buvo kiek vaikiška, bet turbūt niekas negalėtų paneigti, kad išties originalu bei netikėta. Dėl smuiko trūkumo grupės skambesys buvo kiek perdarytas – labiau išreikšti būgnai bei bosas suteikė jam daugiau sunkumo, prie kurio kaip visad be jokių problemų prisitaikė ir vokalistė. Būdama pilnos sudėties grupė po truputį tampa vis grėsmingesniu varžovu bet kuriems, net ir kiek daugiau patirties turintiems, kolektyvams. Tai lemia dalykai, kurių labiausiai trūksta Lietuvos muzikos scenoje ir kuriais žavi „Innuendo“ – geri tekstai, originalumas, charizma ir pasitikėjimas savimi.
Komisijos, kurios penktasis narys šį kartą buvo susirinkusi publika, nuomonė, kaip turbūt ir turėtų būti tokio atkaklaus konkurso finale, išsiskyrė. Du nariai pirmąją vietą skyrė „Chasing The Rise“, kiti du – „Innuendo“. Publikos simpatijos pasiskirstė kone tolygiai, bet minimalią persvarą po didžiausio sukeliamo triukšmo varžybų visgi įgijo „Innuendo“. Susumavus visus balus trečiąja vieta buvo priversti tenkintis tikrojo savo veido neatskleidę „Monkey Tank“, surinkę 89 balus, antrąją vietą ir 500 Lt prizą gavo „Chasing The Rise“ (93 balai), o „Artistų artistą“ laimėjo pati artistiškiausia konkurso grupė – „Innuendo“ (104 balai), kuriems atiteko ir pagrindinis prizas 1500 Lt.
Džiaugiamės kartu su laimėtojais, linkime sėkmės ne tik visoms į finalą patekusioms grupėms, bet ir tiems kolektyvams, kurie dalyvavo konkurse, bet iškrito anksčiau. Tikimės, kad „Artistų artistas“, suteikęs daugybę puikių emocijų, vyks ir kitąmet, kai galbūt pamatysime ne tik krūvą naujų atlikėjų, bet ir žymiai patobulėjusius šių metų dalyvius.
Vilius Andrulionis
Renginių apžvalgos / Music.lt autoriai
Nenorite praleisti svarbiausių muzikos naujienų ir svetainės "Music.lt" ruošiamų rubrikų?
Užsisakykite specialų naujienlaiškį, pasieksiantį Jus elektroniniu paštu.
Susijusi informacija
- Naudojant music.lt informaciją internete aktyvi nuoroda į www.music.lt yra būtina.
- Naudojant music.lt informaciją radijo/televizijos eteryje, būtina paminėti, jog informaciją pateikia www.music.lt.
- Užfiksavus pažeidimus bus kreipiamasi į atitinkamus teisėsaugos organus.
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.