
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Rytais jos kojos žydėdavo lelijom, baltais, milžiniškais žiedais. Lyg miražas perverdavo sopulys ir dingdavo, išsitiesdavo ant palangės tarsi tingus katinas. Perdžiūvęs gomurys, tuščios stiklinės dusliai dunksėdavo dugnais į stalo paviršių. Lelijos siurbdavo paskutinius naktinių košmarų lašus ir sunkiai krisdavo žiedlapiais po kojom, kai žengdavo. Išvarginta kambario oazė raukėsi baidydama žodžius, kurie lyg tarakonai sulipdavo sienomis ir slėpdavosi tamsiose kertėse. Tada ji nutūpdavo vieninteliu likusiu žiedlapiu ant sofos krašto ir sunerdavo vaikiškus delnus ant krūtinės. Šypsodavo: – Nebeturiu nė vieno gyvo žiedo. Nutrindavo apanglėjusias drugelių lėliukes nuo rankų, smiltimis krisdavo žemėn, sklaidydavos lyg rūkas. Atmintinai mokėjau smilčių šiurenimą, lengva išdainuoti, o viešnia neramiai suklusdavo, lyg pirmą kartą, ir pratisai šnabždesiu čiulbėdavo: – Pelenai, pelenai, pelenai… Diena lįsdavo pro langą, pridengus veidą meluodavo, rūbai lipdavo prie kūno. Alsuodavo karščiu, šalčio gnomai lipdavo palangėm, įsiutę belsdavo kumščiais į stiklą. O ji tirpdavo, subėgdavo į šulinius, naktimis išdžiūdavo. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2007 m. sausio 4 d. 13:38:15
Skaičiau ir tarsi mačiau viską, kas vyksta.
Seniai taip bebuvo.
____________________
= nemiegu.