Savišvieta, paaugliško savidestruktyvizmo stoka.

Paduokite man šiltų makaronų, puodelį vandens, realistinį romaną ir google - tai bus pačios naudingiausios mano savaitinės atostogos, nauda bus išspausta iš nieko, pastangos nenueisią veltui, savišvieta bus konstruktyvi ir nežalinga. Duokit man paskaityti įtraukiantį Balzaką, duokit man pačiam kažką parašyti ar paspręsti chemiją. Duokit man pažaisti sudėtingą šachmatų partiją, duokit man krūvio smegenims. Ne visada taip pasireiškia atostogos, bet rudens atostogos dažniausiai taip pasireiškia bet kada. Vasarą, atrodo, atsikratai visų savo protinių sunkybių, na ok, atsikratai tik gamtos mokslų, nepamiršti knygos ir šachmatų, tačiau jų ir visai nesinori. O kai per rugsėjį ir spalį esi priverstinai adaptuojamas prie protinio darbo sąlygų, tai ir vėliau tai pasireiškia iš vidaus kylančia motyvacija nuveikti daugiau ir anksčiau (arba kad tu to nori, arba kad tu to nenori, bet kad nereiktų po to). Mano pasišaukimas šviesti save kyla ne iš noro, verčiau iš motyvacijos. O tie du dalykai turi skirtumą. Noras yra tiesiog užgaida, o motyvacija - siekis ją įgyvendinti. Taigi, jei noras būtų pirminė stadija, dabar aš būčiau jau antrinėje stadijoje. Tretinė stadija dar pakenčiama, bet iš tretinių susideda ketvirtinė, prieš kurią savo dienoraščiuose kovoju ideologinį karą, nors jausmas, kaip kovoti su vėjo malūnais (bet ir to jausmo aš nežinau). Kadangi galbūt kalbu terminų nesuprantamybėmis, kaip koks rimtasis psichodievas Froidas, todėl noriu paaiškinti, jog tretinė stadija yra tikslo pasiekimas, o ketvirtinė - tobulumas, nepriekaištingo etalono pasiekimas. Taigi, jei reikėtų visą tą seką išdėstyti nuo mažiausiai vertinamos lygi daugiausiai, tai būtų košė makalošė: IV, III, I, II. 

O kartais prie tų paprasčiausių pradžioje išvardytų dalykų norisi prisidėti ir muzikos. Pastaruoju metu mane valdo Dream Theater su King Crimson melancholijos atspalviu ir karčiu Lou Reed'o atminimu. Jei reikėtų nupiešti pagal tą muziką paveikslą, jis būtų mistiškas, abstraktus, sunkiai suvokiamas, kontrastingas, tačiau ne psichodeliškas, verčiau tai būtų ekscentriška vaizduotės abstrakcija. Bet paveikslų paprastai aš nepiešiu, o gal niekada net ant drobės neteko tapyti, tai verčiau neprisišnekėsiu. Nors kartą per savo visą gyvenimą sugebėjau nueiti į galeriją ir pasižiūrėti į "tikrus" meno šedevrus, o tai jau prideda minimalų pliusą prie mano kaip žalio (ups, spalvom vadinti būtų nekorektiška, galbūt visiškai nieko nesuprantančio) dailininko biografijos. Bet aš verčiau būsiu muzikantas, nes natomis piešti paveikslus žymiai įdomiau negu potepiais. Gal ir ne lengviau, juk tik brūkšt brūkšt per drobę, bet muzika labiau įtraukia. O tu ateini į galeriją tik paspoksoti į tuos meno šedevrus. Manyje žiūrint į tuos dinamiškus, abstrakčius, psichodeliškus, efektingus, dramatiškus kūrinius neverda joks išgyvenimas. Tuo ........... (atsiprašau, pertrauka, uodas puola) ................ tarpu skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą, jei jis yra geras, tave įtraukia, tu pats išgyveni tą, ką išgyvena veikėjai. Man labiau prie širdies knyga, nes pats savo mintyse gali susikurti aprašomo veiksmo ekranizaciją. O muzika - nuotaikų menas. Labai subtilus menas, galintys perteikti šimtus kartų daugiau emocijos nei paveikslas (perspėju, tai tik subjektyvi nuomonė). Kiekvienoje tonacijoje sudėta šimtai spalvų, viskas verda, viskas kunkuliuoja, sproginėja, kaista, o gal tyla, rimsta, ošia, kelia paslaptingumo šydą tarp klausytojo ir klausomo objekto. Galbūt šiuos paveikslus man dabar piešia klausomos King Crimson instrumentuotės, nes jų muzika - ji labiausiai pataiko į apibūdinimą - nuotaikų menas. Tik turbūt reikėtų paminėti, jog King Crimson yra melancholijos ir niūrios atmosferos karaliai, jie nemoka džiugiai perteikti savo "paveikslo". Bet nerealesnės emocijų kūrybos nei King Crimson nežinau, ar teko kada nors išgirsti. Greičiausiai ne, nes kiekvieną dieną įsijungi juos ir tave nusineša jie vis kažkur toli nuo realistinės šio pasaulio pusės. Štai kokį didelį efektą man daro muzika, turbūt pati nuostabiausia meno šaka.

Ta proga, grojaraštis: