
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Ir taip tyliai nuleidžiu galvą. Tikrai, juk turėčiau... Ko man trūksta? Galbūt išties žmogus nepasotinamas? O gal visai ne žmogus, gal tai aš nepasotinama? Bet aš žinau, kad moku džiaugtis net labai nedideliais dalykais. Ir ta visa retorinių klausimų eilė... Och tikriausiai, ta liūdna šypsena ant mano veido, vis dar šildanti tave, taip pavargo... Bet negaliu atsisukti ir parodyti, kad ji liūdna arba, kad jos nėra. Ir šaltas šiurpuliukas tyliai perbraukia ranką nuo kaklo iki pat kojų pirštų. Atrodo noriu atsidusti, pasakyti, kad pavargau ir tyliai, kaip debesėlis šiltą vasaros dieną, išnykti ir palikti tavo gyvenimo saulutę šildyti ir auklėti tave. Juk taip pyksti, kad aš tokia "mamytė", bet negaliu, negaliu ja nebūti, nes tu su manimi elgies, kaip vaikas. O gal tiesiog elgies kaip vaikas... Pavargau, be galo be krašto... Pabargau. O kažkas mane laiko... |
![]() |
![]() ![]() ![]() |