Sielos koncertas 2018-05-12

Vakar apturėjau nežmoniškai fainą vakarą, kurio metu sutikau labai daug nuostabių žmonių, bet apie viską nuo pradžių. 

Eiti į Sielos akustinį koncertą Baltuose drambliuose galvojau jau prieš savaitę, bet vis nepavykdavo rasti žmogaus, kuris galėtų eiti kartu. Visi mano draugai dirba, išvaževę arba neturi šaibų susimokėti už įėjimą. Jau buvau praradusi viltį, kad kažkas eis kartu, todėl ir aš nusprendžiau neiti, bet penktadienio vakarą man parašė draugė, ar aš nežinau, kokių nors koncertų, nes gi aš, pagal ją, visus renginius Vilniuje žinau, o ypač koncertus. Man nespėjus atrašyti ji paklausė ar, tik ne Sielos koncertas rytoj ir ar neturėčiau ten eiti, o ji prisijungtų, nors nė velnio neklauso ir nežino šios grupės. Aš visiškai pasimečiau ir sugebėjau pasakyti, kad jo jo, varom!

Jau šeštadienio rytą galvojau, kad vėl niekur neisiu, nes visiškai viskas nesisekė. Daiktai krito iš rankų ir dar sugebėjau troleibusų laikus sumaišyti, todėl pas draugę atsidūriau daug anksčiau, nei planavome susitikti. Nors, tai nebuvo didelė problema. Sugalvojau, kad turint šitiek laisvo laiko, reiktų užseiti į ,,Ragainę" pažiūrėti CD, nes girdėjau, kad ten yra fainų. Aha, ne tas žodis fainų. Nuėjusi gal 20 minučių rinkausi CD, nes tiek daug mano mėgstamų grupių ir atlikėjų darbų, o visų turėti, tai negaliu, bent jau iš karto. Draugė jau iš to nekantrumo, net pradėjo trypti koja ir sakyti, kad aš, kaip vaikas saldainių parduotuvėje, kad niekaip negaliu išsirinkti, todėl davė pasiūlymą pirkti tai, ką pirmą pamačiau. Pirmasis albumas, kurį pamačiau buvo Andriaus Mamontovo, o jo albumą aš jau turiu. Tiesiog, stovėjau spoksojau, kol sugalvojau, kad man reikia pasiimti Peklos albumą ,,Degsit!". Todėl ir nusipirkau būtent jį. Pardavėja buvo labai fainas žmogus. Labai maloniai aptarnavo, atsakė į mano durnus klausimus. :D Manau, kad lankysiuosi ten dažniau.

Jau po ,,Ragainės" ėjome link Baltų dramblių kavinės. Niekada ten nebuvau, todėl labai jaudinausi dėl busimos aplinkos. Buvau prisiskaičiusi vertinimų ir man jie nepatiko, nes visi vertino Baltus drablius labai blogai. Šiaip, atėjus, tai nebuvo taip jau ir blogai. Apsauginis spėjo paskaldyti prikoliukų, nuo kurių aš krizenau, kaip visada.

Maisto ten laukti būtų reikėję valandą, bet aš nebuvau alkana, todėl užsisakiau romo su kola, ledukais ir žaliąją citrina. Lygtai Karibų cola vadinosi tas kokteilis, nebepamenu. 

Siela pradėti savo koncertą vėlavo visas 30 minučių, o aš jau buvau spėjusi ir kokteilį išgerti. Nepaisant to, tai buvo visai smagu. Man patiko. Visi žmonės buvo linksmi. Įkaušusieji jau spėjo savo judėsiukus pademonstruoti. Aš spėjau ir pašokti, ir paverkti, kaip visada. Na, Štormai, jau tokia daina, kuriai grojant niekaip negaliu susivaldyti. Gale koncerto Aurelijus paragino visus palaikyti Lietuvą ir nesvarbu, kad nežiūri, kaikurie tos Eurovizijos.

Lyginant koncertą su rudenį vykusiu, kuris buvo skirtas albumo 20-mečiui, tai šis man patiko labiau. Galbūt dėl to, kad vyko lauke, galbūt dėl to, kad žmonės susirinkę buvo laisvesni ir leido sau labiau linksmintis, nei tą rudenį. 

Kartočiau? Žinoma.

Siūlau jums kada nueiti, kai Siela gros? Žinoma.

PABAIGA.