Smurtas

Smurtas

Nerasyk

Visa,kas siejasi su žodžiu smurtas yra problema.Kurios šaknų mes jau nebepajėgiame apčiuopti.Ir rasdami ne tikrąsias,o naujai dygstančias šaknis jas griebiame ir bandome išplėšti.Tik tai mums nepavyskta del vienos priežasties,nes ne tos šaknys kurios atrodo yra tikrosios.Matyt mum patiem baisu,kaip giliai riektų kasti,kol jas atrastume,galbūt dėlto ir griebiames paviršiaus.
Tikriausiai kiekvienam smurtas siejasi su pačiais šlykščiausiais poelgiais.Tačiau man baisiausia yra dar nestovėjųsių prie gyvenimo upės,negėrusių iš jos kančių ir paliamos persisunkusio vandens,nebraidžiusiems drąsiai po smėlį byrantį pro laiko pirštus.Štai jie,vaikai,ir yra mūsų ateities genijai ir bepročiai,mūsų kartos pratesėjai,kuriuos patys artimiausi žmonės sužeidžia taip,kad jie jau nebebris drąsiai gyvenimo upėn,nebeplauks per ją,mirdami iš troskulio negers iš jos,tik bandys ją išsemti,kad pereitų į kitą kranto pusę.
O kas atlieka šį "nepakartojamą" žygdarbį?Taip,tai jie.Jų žodžiai aptvarstyti meilumu kviečiantys į rojų ir nuleidžiantys į pragarą.Tai jie.Tie,kurie dirbo iki išnaktų už duonos kasnį dukrų besišypsančiose burnose.Jie,kurie jas glostė,uostė,meiliai šnekino,kad tik iš jų lūpų išgirstų širdžiai mielus žodžius.Jie,paimdavo už jų rankų laibų pirštų kvepiančių jautrumu , pažeidžiamumu ir vesdavo keliu į jų ateitį,tik jiem galvoje dar nesisukdavo gašlumo perkreiptos mintys,jų rankos nesielgė su savo dukromis,kaip su gražiomis lėlėmis.Jie dar kažkada pleistrais klijavo išbraižytas jų sieloje žaizdas.O jos dar juos mylėjo visa siela,ne kūnu,o siela.Jos visais savo poelgiais atsiduodavo jiem .Iki tol,kol mylinčio tėvo akys nepradėdavo dukros vietoje matyti lėlės,patenkinančios jo poreikius.
Apsiblaususiomis akimis jie ir pradėdavo teršti vandenį dukrų upeliuose.Taip,būtent jų rankos liesdavo švelnią,dar kvepiančią kūdikio neklatumu,nepaliestą blogio gūsių odą.Jie nukirpdavo neištikimybės žirklėmis naivumo siūles,nulupdavo gyvplaukius,kurie nuo gimimo nebuvo išrauti su skausmo daigais,su meilės trupiniais.Dabar dukrų-lėlių neklatumą pakeis agonija,kuri klaikiai skverbsis į baltai plaukiančią,ramią,skaisčiai mėlyną sieloje tyvuliuojančią jūrą.Tik nuo šiol ji bus audringa,skvarbi kančiom ir neimli tikėjimo šviesų atspindžiams.Jie padarys jas klaikumo vaikų motinas.
Karts nuo karto tėvai pažvelgia į savo lelių akis,besivartančias baimės garde.Akis,pilnas siaubingų rasos lašų krentančių lyg pumpurai neišsiskleidę,nepaliesti skaudžios ir glostančios gyvenimo rankos.Bet greitai jie prisimerkia.nes tai tik lėlė.Lėlė su klapsinčiomis akimis be blakstienų.
Galų gale realybė jį paliks nuogą su šiurpia tiesa,bet jis niekada neištars "aš smurtavau".Po kiek laiko jis atsiprašys,nesuprasdamas savo žodžių beprasmiškumo palyginus su jos skausmo liekanom,kurių niekada ji negalės išmesti lyg šiukšlių,kurių ji niekada negalės ištrinti iš atminties.O jis gyvens,kaip gyvenęs,galbūt atmintis jam mes įšūkį ir sugrąžins senuosius laikus,bet ar tai prisiminės jis jaus užplūstančių apgailestavimų bangas ar palaimos ir euforijos skonio saldumą?Atsakyti sunku,tačiau pernelyg lengva būtų atsakyti ar ji prisimins visa tai.
Ji gyvenimo maldaus užbraukti ateitį,vėjų ji prašys,kad jie išsklaidytų prisiminimus,atminties prašys,kad tas skaudžias dėmes ant jos balto gyvenimo lapo ištrintų su gailesčio trintuku.Bet galų gale ji supras,kad atmintis negailestinga,kad gyvenimas nemėgsta valkataujančių bastūnų,prašančių jo to,kas ne jo valioje,supras,kadvėjai pučia sava kryptimi nesistengdami išgirsti kurios puses vėjas jai palankesnis.Realybės spinduliai apakins keliom akimirkom,bet ji atmerks akis plėšdama po vieną blakstieną ir užmušdama po prisiminimą.
Agonija atėjusi vaikystės keliais,gulusis kartu su ja į lovą ir iki dabar jos nepaliko.Bet ir agonijoje galima atkasti nirvaną.Paguodos pirštukai karts nuo karto pakaso pasmakrę ir ji pro raudonų,sukandžiotų lūpų kampučius išmeta šypsena iš vidaus.Paguodos delne ji visada ras pasislėpusią viltį,tik kartais tie irzlūs pirštai suspaudžia viltį kumštyje ir atrodo nėra jėgų jos atverti.Tačiau stiprybės šulinys atviras visiems.Ir ji juo naudodamasi gyvens,nes jau per daug skausmo upių perplaukta,kad ji paliktų šią vietą neperplaukusi gyvenimo upės,nepalietusi melonumo žiedų,neužuodusi laimės,nebučiavusi ištikimybę skleidžiančių rankų.
Dauguma dukrų smurto ir prisiminimų pirštai nenugalėjo paguodos virpančių rankų.Atsiminai liks,jos jau nebekovos dėl jų sunaikinimo,jos kovos už gyvenimą.Už savo laimę.
Smurtą patiria daug vaikų ,tik kol smurto pirštai nepaliečia mūsų,mes užsimerkiame jį pamatę,nusitiesiame tiltą sau vieniem per realybės akmenis.Taip,teisybė akina,bet prie jos galima priprasti arba galima ją keisti.Keičiant ją,vieną dieną mes nebijosime atsimerkti.

2005 m. balandžio 3 d.

Nerasyk / To be or not to be(?)

2005 m. rugpjūčio 15 d.

Nerasyk / Tom dienom,kai gyvenimas - rūko atodūsiai.

2005 m. liepos 1 d.

Nerasyk / O jūs skaitysit ir gyvensit.O aš..

2005 m. birželio 20 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (6)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

Stana
2005 m. lapkričio 2 d. 09:14:43

smurtas gimdo smurta.

____________________
stana=)*

Atsakyti

rocky
2005 m. balandžio 3 d. 22:53:35

smurtas bet kokiu atveju yra netoleruotinas. nesuprantu kai zmones gali sakyti "musha nes myli". nu, nzn, man tai nereiktu tokios meiles

p.s. prie smurto priprasti neimanoma, imanoma tik jam pasiduoti

____________________
nezinau uz ka mane tu galetum teist gal uz akla nora gyvent nezinau kodel tureciau kazka pakeist gyvenu kaip moku gyvent... ____________________________________ "Jis rado skardinėlę kondensuoto pieno... todėl pasiliko ją sau, pastūmėjęs į kamputį, kad niekam neužkliūtų" - Mikė :D

Atsakyti

rocky
2005 m. balandžio 3 d. 22:53:02

smurtas bet kokiu atveju yra netoleruotinas. nesuprantu kai zmones gali sakyti "musha nes myli". nu, nzn, man tai nereiktu tokios meiles

Atsakyti

No_Mercy
2005 m. balandžio 3 d. 22:10:02

et...pati jo nedaug patyriau...bet zmogus del savo nuomones reiskimo vos nemire man ant ranku...taigi niekada nepateisinsiu tokiu dalyku...blemba gyvenam laisvoj sali kodel turime nutyleti ka galvojame...

____________________
gyvenimas trumpesnis nei akimirka, bet as gyvenu tik sia akimirka...reikia dziaugtis tuo ka turi, reikia myleti tuos kas salia taves, reikia GYVENTI o ne vien tik egzistuoti.........

Atsakyti

philia
2005 m. balandžio 3 d. 19:37:00

Jo..Smurtas nepateisinama.. Ypac man slykstu, kai vyras pakelia pries moteri ranka.. Taip jis man tik pats nusizemina pries save.. Baisu Bet geriau nesnekekim apie liudnus dalykus

Atsakyti

eglermknt
2005 m. balandžio 3 d. 17:27:00

smurtas yra ziaurus dalykas. pati esu jo daug patyrus. kvaila yra kad tave sudauzo uz tai jog atrodai kitaip arba garsiai reiski savo mintis...

____________________
Nežiūrėkite į save per daug asmeniškai.

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
malia	Pamiršk mane Lemon Joy	4
Silentist	Messenger Tangerine Dream	2
PLIKASS	Don't Give Up Chicane	1
einaras13	Wesley's Theory Kendrick Lamar	0
Sahja	Kriskit žvaigždelės Saulės vaikai	0
Alvydas1	Moth Into Flame Metallica	0

Smurtas

Nerasyk

Komentarai (6)

Dienos daina

Šiuo metu vertiname

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Pokalbių dėžutė

Registruokis ir diskutuok!

Informacija

Smurtas Nerasyk

Smurtas

Komentarai (6)

Dienos daina

Šiuo metu vertiname

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

Pokalbių dėžutė

Registruokis ir diskutuok!

Informacija

Smurtas

Nerasyk