Taisyklė be išimčių...

Taisyklė be išimčių...

velniux

Nuo paskutinio dienoraščio praėjo daugiau nei pusmetis... Daugiau nei pusmetis nuo tos savaitės, per kurią įgavau daug neįkainojamos patirties... è oggi? Dove sono Io?

Ar aštuonioliktas gimtadienis ką nors pakeitė? Taip ir ne. Nepakeitė nieko, ką tikėjausi pasikeisiant... Pase tai tik nereikšmingas skaičiukas, kasdienybėje esi ta pati tuščia dulkė. Niekam nesvarbu ar tu 17-os ar 18-os. Dogmos valdo šitą pasaulį, bet nieko nereiškia... Paradoksas.

Bet tas skaičiukas, tas atsitiktinis sutapimas pakeitė kažką kitą. Vakar, visiškai nesąmoningai, tik po kurio laiko supratau, jog po beveik keturių metų nuolat pasikartojančios nuolatinės savigraužos aš nebevaidinau nuskurusiame lėlių teatre... Nebeapgaudinėjau savęs įsikalbinėdamas, jog pasimokiau iš didžiausios klaidos, gėdingiausio poelgio savo gyvenime... Ne, aš iš tiesų padariau kažką, kad ta klaida nepasikartotų. Negali pakeisti praeities, negali sunaikinti sielvarto, bet gali nugalėti save ir įtikinti, jog, nepaisant to, kad niekada nebeturėsi progos to padaryti žmogui, kuris išėjo... Vis dar gali pasistengti, kad netektų gailėtis ir po kaip kortų namelis griūvančių (išnykstančių) tų, kuriuos šią akimirką tebeturi greta, mirties... Tam tau skirta kur kas mažiau laiko nei atrodo. Jo visada per mažai... Žiauriausias pasaulyje žudikas....

Ir dar... Nesvarbu, kaip tai bebūtų skaudu. Privalai pamiršti žmones, kurie pamiršo tave. Net tuos, kurie tau reiškė viską ir kažkada buvo vieninteliai, kuriais galėjai pasitikėti šiame akliname labirinte... Turi susitaikyti. Nors kažkas tau reiškė viską, tu buvai tik laiptelis kelyje į dangų. Laiptelis, kurio jau seniai nebesimato atsigręžus žemyn. Ir nesvarbu, kad vėl lieki vienas. Tavo taisyklė artyn neprisileisti nieko išlieka galioti. Skirtumas tik tas, kad nebėra išimčių. Vienos išimties, patvirtinusios taisyklę.

2013 m. spalio 26 d.

velniux / Eurovision 2018 Topas

2018 m. gegužės 8 d.

velniux / 2017m. Eurovision 2017 Topas

2017 m. gegužės 8 d.

velniux / 2016m. Eurovizijos Topas

2016 m. gegužės 9 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (7)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

velniux
2013 m. spalio 27 d. 22:54:21

Dead_soul

Aš esu pasiryžęs paleisti vieną jos dalelę. Tai darydamas rizikuoju tik dar labiau į ją panirti, bet taip reikia. Aš irgi tikiuosi, ji ir dabar yra labai šiltas prisiminimas. O gyvenime niekas nenudažyta visiškai balta spalva.

____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates

Atsakyti

Dead_soul
2013 m. spalio 27 d. 22:48:39

Jei atvirai, tai džiugu, jog po tiek laiko gyvenant praeitimi, esi pasiryžęs ją paleisti :) Tikiu, kad dingus ilgesiui ir skausmui, jei tas žmogus tau tiek davė, jis liks šiltu, o ne skaudžiu, prisiminimu :)

____________________
Jeigu tu turi nuostabią žmoną, pritrenkiačią meilužę, prabangų automobilį, neturi problemų su valdžia ir mokesčių tarnybomis, o tau išėjus į gatvę visada šviečia saulė ir praeiviai tau šypsosi - pasakyk NE narkotikams!

Atsakyti

velniux
2013 m. spalio 27 d. 22:45:05

Dead_soul

Tai nebuvo keturi metai nuolat stengiantis pamiršti. Greičiau keturi metai, bandant dėl įvairiausių priežasčių pakeisti savo požiūrį į tai. Prieš lygiai keturis tai buvo vienintelis mane ištraukęs žmogus. Prieš tris - vienintelis, kuriuo galėjau pasitikėti. Prieš pusantrų metų - žmogus, nuo kurio pradėjau tolti, bet vis dar gyvenau nostalgija. Dabar - kažkas, kas kadaise buvo pagrindinis ramstis, ką gerbiu ir kam esu dėkingas už viską, bet kartu ir turiu paleisti. Aš atsistojau, o ji niekada ir nebuvo suklupusi. Galima vaidinti nostalgiją, bet pavargau tai daryti.

____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates

Atsakyti

Dead_soul
2013 m. spalio 27 d. 22:36:42

velniux

Oho 4 metai.... Tikrai labai jau daug laiko bandai pamiršti. Nors tas "bandymas pamiršti" toks abejotinas, jei vis tik buvo vilties, kalbėdavotės... nelengva pamiršti, kai apie savo egzistavimą vis primenama.

Atsakyti

velniux
2013 m. spalio 27 d. 22:34:05

Dead_soul

Kažkiek. Pamiršinėju po truputį jau ketvirtus metus. Reikia laiko. Bet turbūt jau galutinai sugebėjau. Visą laiką tikėjausi, kad to nereikės, kad gal viskas bus kaip anksčiau, bet visi mūsų pokalbiai buvo apie mano tamsias mintis arba, retais atvejais, atvirkščiai. Kai to nebeliko, atstumas pradėjo didėti. Aš visada būsiu dėkingas, bet iliuzijos turi polinkį blėsti.

____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates

Atsakyti

Dead_soul
2013 m. spalio 27 d. 22:12:31

Panašu, kad gyvenime teko skaudžių išgyvenimu patirti tau... Ar įtikinėjimas, jog reikia pamiršti, padeda?

Atsakyti

sodininkas
2013 m. spalio 27 d. 18:59:24 2013-10-27 19:01:18

Privalai pamiršti žmones... Turi susitaikyti... vėl lieki vienas... artyn neprisileisti nieko ... hmm {#} kokios priežastys Jus verčia taip rašyti?

____________________
sodininkas

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Alvydas1	Brother Morten Harket	3
malia	Always on my mind Pet Shop Boys	1
Sahja	Svajonė Naktinės Personos	1
einaras13	We Are Karnivool Pokštauju, kad po tuo kompleksišku gitariniu altroko fasadu čia slypi labai gera 80-ųjų dream pop daina. Nuostabiai įtraukiantis kūrinys	1
4Blackberry	Fireal Deftones	1