„Būties karas“ – tai kova už susitaikymą, egzistencijos kova ir pasipriešinimas ego. Tai kova už kontrolę, mums kertant baltąjį realybės triukšmą. Tai poreikis pažinti save ir su juo susitapatinti, priimti ir suprasti, už ką kovojame ir kas esame. Yra neatidėliotinas poreikis „nuplėšti kaukę“ ir atskleisti tikrąjį save.“ – Danielius Tompkinsas


Man jau sakė, iš pat pradžių:
Gyvybė tavyje atšals pamažu.
Nuo žodžių apie gyvenimą ir mirtį
mano ašaros į siaubą pavirto

Man pardavė melą
Mano ateitį slepia vualis
Rinkaisi būti iškrypėliu
Visišku nepritapėliu
Visad nusivylusiu
Įpareigotas
sugedusio proto
giminingos sielos
Beveidis

Dabar žiūrėk į šviesą,
Ratais veržkis anapus, 
Kur negalėtum gniaužtų atleisti, vis spaustum
Augantį ketinimą
Gimdyti ir paleisti tamsą viduj.

Nusiplėški kaukę
Kvėpuok kitaip, nelauki
Nusiplėški kaukę,
kad jausmų modelis
paprastesnis taptų.*
Laikyk liepsnas atokiai
Gyvenk dieną kitokią.

Nusiplėškim kaukes
Vienas prieš kitą veidu 
Man supratingumo pridėk

Mano kūnas vysta
Rytojus man jau išaušo
Per mane vidun ir į lauką
Noriu jo viso.
Tuoj pat duok man viską.

Nusiplėškim kaukes
Vienas prieš kitą veidu 
Man supratingumo pridėk
Supratingumo pridėk,
Bet neužaštrink juslių.

Šalčio glėby slėptas ženklelis -
Gyvatės akis.
Po ja dantys pro šypseną šmėkšo.
Staigmena nesmagi, nepaneigsi gi,
Kaina brangi, bet ją užmokėsi
Šalčio glėby aš pardaviau melą
Tu pravirksti.

Šalčio glėby aš pardaviau melą
Palaimos apimtas
Sukąsk dantis, kentėk ir keikis
Atvirai drąsi staigmenėlė miela
Tai tavo pozicija ir jos nekeiski
Šalčio glėby aš pardaviau melą
Palaimos apimtas

Šalčio glėby aš pardaviau melą
Palaimos apimtas
Sukąsk dantis, kentėk ir keikis

Mano pašnabždėti žodžiai skriejo paskui
Ir šviesą uždegė tavy 
Tu jos galbūt nebūtum radus
Kad taip sapnuot vilnijančias garbanas išpintas
Ir kaštonines akis, žėrinčias tau verkiant.

Žodžiai, kuriuos aš pašnibždėjau
Dar pradžioje to viso
Ar jie apšvietė tave?
Nesupranti, iš viso?

Sapnuoti vilnijančias garbanas išpintas, nepaklusnias
Ir kaštonines akis, žėrinčias tau verkiant

Pakelk akis, pastebėk mane
Pakelk akis, pastebėk mane

   Nusiplėški kaukę, kad jausmų modelis paprastesnis taptų.*
Emocinis ciklas – tai pasikartojantis jausmų modelis, kuris pereina atpažįstamas fazes: kyla, pasiekia piką, krinta ir atsistato, o jį lemia smegenų chemijos, hormonų, mąstymo modelių ir aplinkos ženklų sąveika. Kiekvienas žmogus juos turi. Jie tiesiog atrodo skirtingai kiekvienam žmogui.