|
SPOILERIS Filmo sinopsė (Synopsis) „Play at Home: Siouxsie and the Banshees“ – tai 50 minučių trukmės eksperimentinis, psichodelinis muzikinis televizijos projektas, kurį sukurti ir surežisuoti buvo patikėta patiems grupės nariams. Filmas veikia kaip tamsi, gotikinė „Alisos Stebuklų šalyje“ interpretacija, persipynusi su absurdiškais humoro skečais (panašiais į „Monty Python“) ir muzikinių klipų estetika. Jame skamba ne tik „Siouxsie and the Banshees“, bet ir šalutinių grupės narių projektų „The Creatures“ bei „The Glove“ (kurį sudarė Robert Smith ir Steven Severin) muzika. Šis vaizdo pasakojimas vėliau buvo išleistas kaip papildoma medžiaga grupės gyvo garso koncerto „Nocturne“ DVD leidime. Siužetas (Plot) Filmas neturi tradicinės, linijinės pasakojimo struktūros. Tai yra keistų vizijų, monologų ir muzikinių intarpų koliažas: Alisos personažas: Visi keturi grupės nariai – Siouxsie Sioux, Steven Severin, Budgie ir Robert Smith – tam tikru metu pasirodo vilkėdami tradicinę Alisos suknelę. Pašėlusi arbatėlė (The Mad Hatter's Tea Party): Tai viena žymiausių filmo scenų, kurioje grupė ir jų draugai atkuria garsiąją pasakos arbatėlę. Vietoj arbatos personažai iš arbatinukų geria vyną, todėl filmavimui progresuojant muzikantai tampa vis labiau neblaivūs, o skečas virsta visišku chaosu. Muzikos prodiuseris Mike Hedges čia pasirodo kaip Širdžių Karalienė (Queen of Hearts). Muzikiniai projektai ir klipai: Siužetą pertraukia siurrealistiniai pasirodymai. Skamba grupės „The Glove“ dainos (parodančios tamsiąją Robert Smith kūrybos pusę) bei „The Creatures“ perkusiniai kūriniai. Kulminacija: Filmas užsibaigia galingais „Siouxsie and the Banshees“ gyvo garso pasirodymų fragmentais iš Londono Royal Albert Hall salės, kur Robert Smith groja gitara, o Siouxsie Sioux atlieka garsųjį The Beatles dainos „Helter Skelter“ koverį. ZINUTE 1. Tapatybės dekonstrukcija ir lyčių vaidmenų naikinimas Sprendimas, kad visi keturi grupės nariai vilki tą pačią Alisos suknelę, buvo stiprus meninis pareiškimas. Grupė sąmoningai prieštaravo tradiciniam roko kulto įvaizdžiui, kur lyderis (šiuo atveju Siouxsie) yra vienintelis dėmesio centras.Robert Smith ir Steven Severin su suknelėmis bei makiažu dekonstruojami ne kaip „vyrai roko muzikantai“, o kaip pasakos personažai. Tai žinutė, kad kiekvienas menininkas yra Alisa – pasiklydęs vaikas, bandantis suprasti keistą, absurdišką ir dažnai priešišką suaugusiųjų (arba muzikos industrijos) pasaulį. 2. Meninė anarchija prieš popkultūros komerciją Devintojo dešimtmečio pradžioje, iškilus MTV, muzikiniai klipai tapo griežtai kontroliuojama preke, skirta dainų pardavimams didinti. „Siouxsie and the Banshees“ šiuo filmu sukūrė antireklamą. Vietoj to, kad pardavinėtų savo įvaizdį, jie pasiūlė lo-fi estetiką, namų vaizdo įrašų (angl. home video) stilistiką ir visišką siužeto chaosą. Meninė žinutė čia teigia: kūryba yra gyvas, nekontroliuojamas ir chaotiškas procesas, kurio neįmanoma ir nereikia supakuoti į gražią komercinę dėžutę. 3. Pasąmonės, košmarų ir psichodelikos tyrinėjimas Filmas transformuoja vaikišką Lewiso Carrollio pasaką į post-punk epochos psichologinį surrealizmą. „Pašėlusios arbatėlės“ scena, virstanti neblaiviu chaosu, ir tamsios grupės „The Glove“ dainos (pavyzdžiui, „A Blues in Drag“) tarnauja kaip žmogaus pasąmonės veidrodis. Šalis, į kurią patenka ši Alisa, nėra stebuklinga – ji yra kelianti nerimą, klaustrofobiška ir psichodelinė. Tai meninis komentaras apie kūrėjų vidinę būseną tuo laikotarpiu, kai grupė balansavo ties išsekimo ir vidinių konfliktų riba.
|
|
|
2026 m. rugpjūčio 29 d. 2026 m. rugpjūčio 27 d. 2026 m. rugpjūčio 26 d. |
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| malia | Waltz For Eva And CheMadonna |
||||
| Konditerijus | When Death CallsBlack Sabbath |
||||
| Sahja | Have You Ever Had A Love Like ThisBad Boys Blue |

2026 m. rugpjūčio 17 d. 11:35:08
____________________
Manes cia jau per daug. Too bad.