*everybody grows at different rates.

Esu issiblaskiusi, ir po truputi visur. Viena koja.

Tik kai myliu, tai myliu visu kunu. Ir taip ryskiai, kad niekam jau nekyla abejoniu.

Zmones bijo skaiciaus salia ju vardo. Jie bijo metu. Ka jie atima, kaip sumenkina. Gylius, kuriuos atsinesa. Ne visi zinoma, dazniausiai tie, kurie galvoja neturi ar nepasieke ko, ju galva, turetu buti, dabar.

Nezinau. Nesakau neverksiu, kai artes treciasis desimtmetis, ketvirtas, penktas. Bet ranka prie sirdies, nepergyvenu dabar. Stebiu ir vertinu. Savotiskas iaugimas I amzinybe, asmeninio savo israizymas I viska.

Galiu, sakau, ismokyti jus daugybe dalyku, jeigu kada nors turesiu garbes jus sutikti. Nes galbut niekada taip ir negausim tos zinutes. Gal praziopsosim data irezta I azuola prie namu, ar del kitos vienos is milijono priezastciu, niekada taip ir nepasimatysim. Niekas niekada juk neatsitiko. Gyvenimas – savotiskas sapnas. Visa kas jame kaip ekstaze. Tik mes nepastebim, galvojam nezinaa, del siauro mastymo, ar gal per-maaaastymo. Bet bukit tikri, musu nuostabus pirminis palaimintas protas zino, kad viskas yra ir bus gerai, visada. Visados. Per amzius.

Uzsimerkite, nuleiskite rankas, atpalaiduokit isitempusius nervus, sulaikykite kvepavima tris sekundes, pasiklausykite tylos absupty iliuzijos, kuria mes vadiname pasauliu, ir prisiminsit visas uzmirstas pamokas, mokytas didziuliuose pauksciu tako minkstu debesu nesuskaiciuojamuose pasauliuose daugybe metu atgal, o gal niekados. Tai vienas milziniskas pazadintas dalykas. Girdejau vadinamas kartais, auksine amzinybe. Man patinka toks pasaulio apibrezimas. Tobulas. Mes juk niekada istiesu negimem, niekada istiesu ir nemirsim.

Ir tai neturi nieko bendra su isivaizduojama asmeninio saves ideja, kitu saves, daugybe kitu saves kitur: asmeniniai mes esam idejiniai, mirtingos idejos. Pereinam I viska ir tampame vienu. Kaip sapnas, kuris jau susapnuotas. Nera nieko baimingo, kaip ir nieko dziugaus. Zinau, nes buvo laikas kai ziurejau I kalnus priesais save menesius, ir nemaciau nieko. Jie niekada neisreiske jokiu emociju, kaip kokios tuscios erdves. Ar gali erdves tustybe  kada isbyreti? Kalnai sumenkes, taip, but epati erdves tustybe, kuria jie uzima? Vienas universalus proto tasko, begalinis atsibudimas, tuscias ir gyvas, kuris niekada neisnyks, nes niekada nebuvo gimes.

-----------------------

You should do that thing 

you said you were going to do

before you got all tired and shit...

You really should.