Vaikstau po Vilniu (dabar arba praeity) ir rimuoju.

Tarkim Alfonsas Nika Niliunas

Skausmo šaligatvyje geležinis Žingsnių aidėjimas. O kruvini langai Ir durys! Surūdijęs maršas Nužudė užpustytus Kovo vidudienio žodžius.

 

 

Kruvinos staktos. Kruvini Vidudieniai ir aušros; mėnesiena, Langai ir knygos; Mergaitės pirštai ir klavišai, Jardins sous la pluie, Tyla. 

Mošės Kulbako (1886–1939/1940) poema Vilnius:

Su talesu vaikšto kažkas tavo mūrais.Naktį liūdėdamas vienišas budi mieste.Įsiklauso: seni pereinami kiemai ir šventyklosAidi lyg apdulkėjus, užkimus širdis.Tu esi psalmynas iš geležies ir iš molio;Kiekviena siena – melodija, kiekvienas akmuo – malda,Kai liejasi mėnesiena į kabališkas gatvesIr iškyla tavo stingdantis nuogas grožis.Liūdesys – tavo džiaugsmas, bosų gilių džiugesysChoro dermėj, tavo šventės – budynės,Ir tavo paguoda – spinduliuojantis skurdasLyg priemiesty vasaros tylūs ūkai.

---

	16			Andrius Kaniava - Daina apie Vilnių
	0			Spirit - Jewish
	0			Mental Crush - Swiatlo z Wilna -1-sza Lekcja
	10			Atlanta - Prie pasakų miesto
	0			Vytautas Šiškauskas - Vilniau, O Vilniau
	2			Dissimulation - Genocidas
	1			John Zorn - Kristallnacht

dabar dažniausiai rimuoju pasitelkdamas pagalbinį prietaisą:

https://rimai.dainutekstai.lt

patinka skaityti Binkį & Dylaną, tada užsisuka vaizduotės smagratis ir prasideda poetinis "proveržis" - kai sukuri kažką savo paties, suima džiaugsmas ir nesiliauja gera nuotaika, be to, tai labai muzikalu.

pavyzdys, kuris mane labai įkvepia - 1918 metų "Utos":

TULPĖS Raudonos, margos, gelsvos, baltos Pražydo tulpės visos kartu, – Vėliavos iš žolių iškeltos Raudonos, margos, gelsvos, baltos.. Kad nebegrįžtų naktys šaltos Ir pievų kruša neužbertų, – Raudonos, margos, gelsvos, baltos Pražydo tulpės visos kartu.

OBELŲ ŽIEDAI Žiūrim – krinta patylomis Obelų žiedai. Plaštakėlėmis baltomis, Žiūrim – krinta patylomis. Rodos, sniego atkarpomis Snigo tik andai, – Žiūrim – krinta patylomis Obelų žiedai.

VANDENS LELIJA Mauruoto liekno viduryje Baltesnė už balčiausį sniegą Pražydo kažkuomet lelija, Mauruoto liekno viduryje... Ar šviečia saulė jai, ar lyja, – Ji vis sapnuos paskendus miega – Mauruoto liekno viduryje, Baltesnė už balčiausį sniegą.

ŽIBUOKLĖS Žibuoklių kvapas ore plauko, Nors pievoj jų ir nematyti. Naktis nusviro jau ant lauko. Žibuoklių kvapas ore plauko... Naktis tylioji žino daug ko, Bet ko, – negali pasakyti... Žibuoklių kvapas ore plauko, Nors pievoj jų ir nematyti...

RŪTA Šypsodamos skina ji rūtą, Šypsodamos pina kasas, – Šią naktį bernelio yr būta. Šypsodamos skina ji rūtą... Tyliau... Sužinos – tai pražūta... Bet kaip sužinos tai ir kas? Šypsodamos skina ji rūtą, Šypsodamos pina kasas...

RUGIAGĖLĖS Vien tik mėlyna akyse! Žemėj, ore ir danguj Daugiau nieko nebmatysi, – Vien tik mėlyna akyse. Užsimerksi, pamąstysi, Nusijuoksi... O paskui – Vien tik mėlyna akyse, Žemėj, ore ir danguj.

AGUONĖLĖS Ugniaspalvės aguonėlės Po rugius visur liepsnojas, Lyg išklydę rojaus vėlės, Ugniaspalvės aguonėlės... Visas kraštas – vienos gėlės! Ar čia žemė, ar čia rojus? – Ugniaspalvės aguonėlės Tik liepsnojas, tik liepsnojas...

1918

---

	0			Kevin Kendle - Daffodils
	0			Kevin Kendle - Sunflowers
	0			Kevin Kendle - Roses
	2			Kevin Kendle - Bluebells

bet tada pradeda lįsti į eilėraštį visokios nešnavkybės bei perversijos (kaip kokie parazitai)

---

0

Beastie Boys - Rhyme The Rhyme Well

Pabandžiau 5 klasėje, mokytojoms nepatiko, todėl daugiau nebandau

MMm, įkvėpimo muzos prisikelia kartais.

Ne per protą, o tik per patirtą išjautimą.

Kai pasidaro labai liūdna, mintys liejasi laisvai ir kažkas tokio gaunasi... Tiesiog apima liūdesys ir jaučiasi, kaip į galvą plūsta įvairios mintys, tada svarbiausia kuo greičiau rasti tušinuką ir užrašų knygelę, kol tos vertingos mintys neišgaravo. Tuomet dažniausiai karštligiškai bandau galvoti, kokie žodžiai tiktų labiausiai, nes turi būti ne tik gražūs žodžiai, bet ir surimuoti... Taigi liūdesys - didžiausias mano įkvėpėjas. Tačiau ir kiti dalykai kartais prisideda prie mano kūrybos.

Kurdamas normalų - romantišką eilėraštį, kuris skirtas priešingai lyčiai, laikausi 4 gairių:

1.eilučių rimas;

2.posmų ritmas;

3.žodžių prasmė-mano perteikta mintis, idėja, pamokymas, išvada, moralas, the message I'm conveying;

4.kartais man būdingas humoras along the lines arba pateiktas tarp eilučių.

---

13

Vytautas Kernagis - Tobulas eilėraštis

Kuriu tada kai mintimis atsijungiu nuo šio pasaulio. Ir nereikia tada jokių blogų nuotaikų ir panašaus šlamšto.

Išvis, kai nėra nuotaikos, ar kas nors nutinka, kas sudrebina jausmus, kurti lengva bet ką. ar tai piešinys, ar daina ar eilėraštis

pvz man sukurt eilerasti yra lb paprasta. tereik lb lb lb nuotaikos neturet ir vualia https://taskyktyla.blogas.lt/

viena savo daina kuriau 12 metu. ir vis negaliu patiketi, kad tai galutinis variantas.

Dabar jau nedažnai.
Neforsuoju įkvėpimo, kai reikia, ateina.

Žinoma, visokius odinius-proginius bet kada per valandėlę lengvai sukurti.
Bet kalbans apie vidinius resursus/gilesnius sąmonės įvaizdžius - ateina retokai.
Bet kai jau 'aplanko' - rezultatas mielas širdžiai, sau.

Niekada nekuriu iš reikalo, ir kažkaip nemok kurti iš išgyvenimų ar jausmų. Toių seilėjimųsi nemėgstu ir ypač banaliai rašomų meilės eilėraščių ar Tėvynės tematikos.

Aš pirmiausia turiu kokią įdėja, ją tada plėtoju ir bandau rasti tinkamus žodžius tam išreikšti. Daugiausia laiko praleidžiu rymuodamas, kad nesigautų Saulė su Pasauliu.

if it doesn't come bursting out of you in spite of everything,
don't do it.
unless it comes unasked out of your heart and your mind and your mouth and your gut,
don't do it.
if you have to sit for hours staring at your computer screen
or hunched over your typewriter
searching for words,
don't do it.
if you're doing it for money or fame,
don't do it.
if you're doing it because you want women in your bed,
don't do it.
if you have to sit there and rewrite it again and again,
don't do it.
if it's hard work just thinking about doing it,
don't do it.
if you're trying to write like somebody else,
forget about it.

if you have to wait for it to roar out of you,
then wait patiently.
if it never does roar out of you,
do something else.

if you first have to read it to your wife
or your girlfriend or your boyfriend
or your parents or to anybody at all,
you're not ready.

don't be like so many writers,
don't be like so many thousands of
people who call themselves writers,
don't be dull and boring and
pretentious, don't be consumed with self-love.

the libraries of the world have
yawned themselves to sleep
over your kind.
don't add to that.
don't do it.


unless it comes out of
your soul like a rocket,
unless being still would
drive you to madness or
suicide or murder,
don't do it.

unless the sun inside you is
burning your gut,
don't do it.

when it is truly time,
and if you have been chosen,
it will do it by
itself and it will keep on doing it
until you die or it dies in you.

there is no other way.

and there never was.


stai taip

man nėra kokių nors apibrėžtų būdų,
tiesiog mintys plaukia žiūrint pro langą, geriant arbatą...
reikia spėti tas mintis užsirašyti.

bet kur ir belekada kai uzeina,ne karta po vidurnakcio sukuriau daineliu,sulej daug parasau

Prisedi ir islieji visa tulzi ant pasaulio.

Reikia išgerti nemažą porciją,GERO gėralo...Kitaip niekas nesigaus...

Ištiesų kai kuri, reikia ramybės arba atvirkščiai didžiulio aplinkinių keliamo triukšmo. Priklauso nuo nuotaikos. Bet jej paimi į rankas tušinuką ir jauti, kad mintis neplūsta, gali nusiramint, šiandien nieko nebus.