musiclt.exe

Kartais paima ir įvyksta tokie glitch'ai gyvenime, ar tikslingiau pasakius, tame kompiuteryje, kuris vadinamas biologiniu organizmu. Galvoji apie vieną žodį, tačiau turi parašyti kitą, ir galiausiai parašai ne tą, kurį reikia, bet tą, apie kurį galvoji. O dar kai jie tokie panašūs būna. Nu, pavyzdžiui, įkėlinėjant dainas, kažkodėl mintyse žodis "love", o įrašyti reikia skliausteliuose, kad daina atlikta gyvai, tai turi būti "live". Gerai dar, kai akis akyla (nors ir pusiau akla). Bet sako, nereikia akių, tam, kad matytum. Priešai akis dabar iškilo serialo "Daredevil" pirma serija, į kurį aš taip ir neįsitraukiau. Bet matyt nevertas jis mano dėmesio, kaip ir kažkur 80% likusios šio pasaulio dalies egzistuojančių reiškinių. Tas, kas vertas to dėmesio, jį ir gauna. Tas yra for sure. For sure... 

Darbai eina į priekį, gal per daug sveikatos sunaudoju, bet kaip ir nesiskundžiu kol kas. Kol kas planas pasilikti prie tų pagrindinių darbų, o vėliau bus matyt pagal situaciją, nes turbūt tų pagrindinių darbų niekada nepritrūks. O kitų minčių, idėjų tikrai užtenka, kaip ir noro jas įgyvendinti. Tiesiog darbas vyks ganėtinai lėtai, nors ilgalaikėje perspektyvoje gal ir visai sparčiai. Nors kaip ir visada, toli į ateitį žadėti nieko negalima, kadangi ateities nėra, yra tik dabartis. Ir iš dabarties reikia bandyti išspausti viską, ką gali geriausio. Visas visas sultis, ir su minkštimo prie pat skūros dalimi.

Tai yra svetainė, kurioje viskas pagrinde turi suktis muzikos tematika, bet tenka pastebėti, jog dažnai temos laksto visur aplinkui, tik ne muzikos tema, lyg bandant jos išvengti. Ar čia dėl to, kad žmonės nesutaria dėl jos? Ar čia viskas dėl to, kad slaptai vyksta branduolinis dainų vertinimų karas? Ar čia dėl to, kad atominė bomba tuoj nukris? Kyla daug klausimų, tačiau atsakymų, deja, neturime, yra tik šimtai teorijų. Šimtai teorijų...

Bet šiaip tai jaučiasi tie tokie keisti vibe'ai, jums ne? Ilgą laiką šiaip jau. Tokie tarsi apleistos dykumos, kur voratinkliais (jei jie ten išvis susidaro) apaugę keli kaktusai ir smėlio paviršiumi, kalvomis skrajoja vėjo nešamos tų kelių krūmelių atplaišos, ir kur neskaitant vėjo švilpimo, nesigirdi jokių kitų gyvos dvasios garsų. Va tokią jauseną dažnai aš čia gaunu. Kita vertus, ir tos apleistos dykumos yra savaip žavingos. Ir į jas ištremti save kartais gali būti visai į naudą. Tiesiog turi tą laiką kažkaip išnaudoti, arba smėlyje išsikasti sau urvą ir sėdėti arba eiti toliau ir mąstyti apie tai, ką smegenys diktuoja. Ir galbūt įgyti naujų galių. Kažkodėl prisiminiau Paulo Coelho "Alchemiką".

Na, šiandien tiek. O jūs turite ką pasiūlyti pasauliui su tokiais siūlymais... Tik nesėdėkite savo kiautuose, lįskit į paviršių iš savo tamsių urvų ir priverskit pasaulį suktis greičiau, net jei tai realiai ir neįmanoma, bet juk galima perkeltine prasme, ir be to, visada reikia siekti neįmanomo.

Čia mes turime albumą, kurio tikiuosi, kad YouTube nepašalins dėl kažkokių priežasčių, nes jis įkeltas tik prieš porą mėnesių ir kitur jo rasti tiesiog nėra įmanoma (ir čia tas atvejis kai siekti neįmanomo nelabai išeina, su ribotomis galimybėmis). Ir dar dėl to, kad šitas albumas privertė pažiūrėt kitu kampu į anksčiau ne tokį jau ir mėgstamą funk roką. Girdėjau, vėliau jie net ir į funk metalą persikeičia kažkaip, tad dabar tiesiog nekantrauju kada iki to albumo daeisiu, nes iš tokio stiliaus grupės tikėtis tokių dalykų galima mažų mažiausiai. O pribloškiantys dalykai beveik visada man patinka.