
Niekada nežinojau, kad galima viską taip užmiršti, kad net neliktų veido atspindžio. Kad visi blogi išgyvenimai teliko dvejonėmis ar išvis taip buvo...ir ar galėjo būti. Kad visi patirti kartai gali taip iššisupti iš atminties, kad manytum, jog to visai nebuvo arba kad buvo prieš pusšimtį metų. Nežinojau, kad nebepasiilgsiu viso to, kas buvo taip branginta, mylėta, puoselėta, apie ką svajota, sapnuota, kurta.Viskas išnyko ir sugulė į savotiškas kapinaites, kurios apaugo samanomis ir tapo retai ko lankomos. Kartais taip reikia. Užmiršti viską iš esmės, leisti laikui nugalėti ir tekėti savo vaga, o jei prisimenama-uždegti žvakutę, kad stotų ramybė. Dabar vyksta kopimas į kalną, kuriame Tu visada esi šalia. Suklupus-ištiesi ranką, truktelni link savęs ir jaučiu kaip lūpomis skaičiuoji mano kūno lopinėlius, pieši žemėlapį, kuriame stovim Mes ir kalbomis neatsilieki nuo daromų darbų. Lyg ant sparnų kylame į viršūnę. Kiekvieną sekundę jaučiu tave ir ilgiuosi, jaučiu kaip akyse užsidega liepsna pamatant tavo akis, kaip spurda širdis nuo prisilietimo, kaip stoja ramybė tavo glėby, kaip šiepiasi šypsena iki ausų kalbantis be žodžių, kaip myliu iki beprotybės, kaip bijau prarast, kaip laukiu kiekvienos naujos dienos, kurioje randu tave, kurioje viskas auga, kurioje svajonės virsta realybe... Ir kas galėjo pamanyti...nueini ten, kur esi prisiekęs sau, kad niekada ten nebus tavo kojos (tikriausiai suveikė „niekada nesakyk niekada“ posakis) ir atrandi tai, ko visą laiką taip laukei ir ieškojai, kaip dabar suprantama, netinkamuose asmenyse. Tu-viskas, viskame, visur, visada, visapusiškai, velniškai, Vasariškai. Ir atrodo, kad pažįstam vienas kitą daugel metų...nes kyla ir tam tikri klausimai : -ar kažkuriais tai metais, aš tą ir aną?,-paklausi. -aš tavęs dar nepažinojau,-susimąsčiusi atsakau ir šyptelnu lūpų kampučiu. Ir abiem pasidaro be galo keista, negi laiko prabėgo tiek mažai/nemažai, kad negalima atsakyti į klausimą(?) Bet visai nesvarbu, kada ir kaip, nuo kada ir kur, svarbiausia yra dabar: kur mes esame, kokie esame, kaip esame. Svarbiausia-laimingi.
|
![]() |
![]() ![]() ![]() |