Teko gerai palaužyti galvą, kad atrinkčiau ir sutalpinčiau šios savaitės albumus į vieną rubriką, nes jų būtų užtekę dar dviems savaitėms. Todėl, tai kas liko už borto, galėsite išgirsti jau kitomis savaitėmis. O šįkart - labai eksperimentinė savaitė su naujais "Tiger Lillies", "Enslaved", "Yoko Ono" albumais bei keliomis staigmenomis, kurios turėtų persukioti jūsų ausų būgnelių dažnius!
Praeitą savaitę Therion paskelbė apie pertrauką studijinių albumų leidime ir koncentravimąsi ties savo miuziklu ir kad „Les Fleurs Du Mal“ bus paskutinis albumas gana ilgam laikui. Įdomu tai, kad šio albumo koncepcija ir turinys buvo slėptas iki pat jo pasirodymo. Ir nereikia stebėtis, kodėl?
„Les Fleurs Du Mal“ yra garsių prancūziškų dainų koverių albumas. Ir nors didžioji dalis atsiliepimų yra neigiami, man šis albumas panašus į "My Dying Bride" leidinį „Evinta“. Panašu tuo, kad „Les Fleurs Du Mal“ yra taip pat albumas, skirtas grupės veikimo jubiliejui. Šiuo atveju - 25-oms "Therion" metinėms. Kitas dalykas, jog jame nėra originalios dainos, o tiesiog savo fanams ir savo malonumui pergrotos žinomos dainos. "Therion" atveju, tai kitų atlikėjų dainos, bet vis vien įdomus projektas.
Prisipažinsiu, kad šios dainos man susiklausė daug geriau nei keli paskutinieji "Therion" originalūs albumai. Labai raginu paklausyti, nes operinio metalo stiliumi pateiktos prancūzų estrados dainos įgauna tikrai kitą amplua.
Prieš jūsų ausis - prancūzų moderniosios klasikinės muzikos atstovai. Sonic Area maišo originalias klasikinės muzikos kompozicijas su industrial ir kita elektronine muzika bei išgauna savitą skambesį. Vietomis išgirsite tai, ko tikrai dar nesate girdėję. Nuo pamišusios „The living carousel“ iki Resident Evil garso takeliu galinčio tapti „The Infernal Clockwork“. Netradicinis požiūris į klasikinę ir atmosferinę muziką bei originaliai įvaldytas garso dizainas.
Visiems eksperimentalistams ir avangardistams, ištroškusiems muzikinės apokalipsės!
Gal ir ganėtinai keista spalio pradžioje sulaukti kalėdinio albumo, bet August Burns Red švęsti pradeda jau dabar.
„Sleddin Hill“ nėra tradicinis šventinių dainų rinkinys. Ir šį išskirtinumą suteikia net ne metalcore stilius, kuriuo yra atliktos šios kompozicijos, bet naujas požiūris į kalėdines dainas. Mano galva, koveris yra kažko vertas tada, kai yra pakeista originalo aranžuotė, kai grupė pateikia savitą dainos interpretaciją.
August Burns Red su šia užduotimi susitvarkė puikiai ir ne tik sugrojo žinomas, mandarinais kvepiančias, melodijas sunkesnėmis gitaromis, bet ir pažiūrėjo į jas nauju kampu.
Kaip ir minėjau praeitą savaitę, Position Music tapo labai produktyvūs ir šią savaitę pristatau jau dešimtąją "Orchestral Series" dalį.
Tai - James Dooley sukurtas albumas „Untold“. Šis kompozitorius jau yra dirbęs su Position Music ir išleidęs septintąją Orchestral series dalį „Wonderstruck“. Skirtingai nuo ankstesnio albumo, kuris man buvo per daug herojiškas ir gan blankus, šįkart „Untold“ nukelia į subtilaus, įtempto siužeto muzikinį pasaulį. Didelėmis orkestruotėmis neperkrautas, tačiau nuo to nemažiau įspūdingas „Untold“, labiausiai išsiskiria savo kompozicijomis ir melodijų kaita bei pianinu kaip pagrindiniu instrumentu. Jei reiktų kalbėti apie nuotaiką, tai vietomis kompozicijos primena Burtono „Betmeną“, o vietomis, atrodo, lyg klausytum romantiško filmo apie Paryžių garso takelio.
Apie trailerių muziką kalbėti originaliai sunku, tačiau jei reiktų šiam albumui išrinkti etiketę, tai būtų subtilus herojiškumas. Ir tai veikia!
Aukščiausi įvertinimai, liaupsės, genijų etiketės, metalo scenos lyderių vardas. Ši grupė išgyveno viską.
Ir naujasis albumas- ne išimtis. Tikriausiai dar neteko matyti žemesnio įvertinimo nei devynetas. Na, o mano patirtis su Enslaved dažnniausiai baigiasi ties vienu ar dviem albumo perklausymais. Ir nebeklausau ne todėl, kad nepatiko, kad nepripažinčiau, jog groja ir kuria itin profesionaliai, bet, tiesiog, nesutapdavo muzikinės karmos. Šįkart - panašiai. Meistriškai sugrotas, puikiai parašytas progresyvaus, vikingų ir juodojo metalo albumas.
Rekomenduoju visiems, kurie bent kažkiek prijaučia sunkiajai muzikai, bet man asmeniškai ir vėl nepavyko rasti to rakto, kuris priverstų atrakinėt Enslaved spyną dar ir dar kartą.
Pamenu, kaip teko skaityti straipsnį apie ankstesniąją "Enigma" kūrybą ir ten buvo akcentuota savotiška pornografija garse. Na, įdomu, ką pasakytų tas žurnalistas, išgirdęs naują Yoko Ono ir "Sonic Youth" narių projektą.
„YokoKimThurston“ yra toks tikras avangardas, kad man net gėda, jog naudodavau šį terminą kitoms grupėms. Nesitikėkite rasti čia kažkokios dainų struktūros ar kompozicijos. Šis projektas pateikia mums atskirus garsus, šūksnius, dejones, balsus, deklamavimą apjungtą viena nestabilumo idėja. Nesistebiu, kad labai daug kritikų neigiamai atsiliepė apie šį albumą, nes vis dėlto Yoko Ono yra populiari ikona, o šis albumas tikrai gali likti nesuprastas plačiųjų masių.
Taip, gal menas vardan meno tampa iškrypimu, bet mano ausiai, šis albumas yra grynas šedevras. Na ir grįžtant prie pornografijos, tiesiog, siūlau paklausyti dainos „I never told you, did I?“ ir viskas taps aišku. Kaip sakiau vienai draugei – drėgna daina.
Hammock yra tikrai labai įdomi grupė, grojanti kažką panašaus į post-roką, bet su nemažu shoegaze prieskoniu. Skirtingai nuo daugelio post-roko kolektyvų, Hammock naudoja vokalus, nors ir nedažnai. Tiesa, jie skamba gana atmosferiškai, kaip ir pridera shoegaze stiliui, susiliedami į bendrą atmosferinį skambesį. "Hammock" muzika yra vienu metu ir kinematografiška ir turinti tikro roko motyvų. Tai tarsi mišinys tarp "MONO" ir "God is an Astronaut".
Šios grupės muzika jau buvo panaudota ir tokiuose serialuose kaip „Californication“, todėl akivaizdu, kad abu kūrėjai yra profesionalai ir tai jaučiasi klausant „Departure songs“.
Ilgas, dvi valandas trunkantis, atmosferinis albumas, tinkantis tiek fonui, tiek aktyviam klausymui.
Tiger Lillies paskutiniais savo albumais pradėjo eksperimentuoti forma. Prieš šį albumą pernai pasirodęs „The Ballad Of Sexual Dependency“ buvo 40 minučių rauda pagal Nan Goldin fotografijas, o dar šiemet turėtų pasirodyti Hamleto interpretacija.
„The Rime of Ancient Mariner“ yra Samuel`io Coleridge`o poemos muzikinė versija. Tikriausiai, tai, kad muzika buvo rašyta tekstui ir temoms, kurias "Tiger Lillies" jau buvo palietusios ankščiau, lėmė, kad albumas gavosi gana paprastas ir neišsiskiriantis.
"Tiger Lillies" tikrai turi geresnių darbų, bet šį albumą verta paklausyti vien dėl įdomumo, kaip šie bepročiai geba iliustruoti poeziją.
Išgirdęs pirmąjį singlą „Red“ iš naujo The 69 Eyes albumo tikėjausi daug daugiau.
„X“ yra kryžkelė tarp senojo gotikinio ir modernesnio alternatyvaus roko. Ir toje kryžkelėje atsidūrę "The 69 Eyes" bando savęs nekartoti, bet tuo pačiu metu įnešti kažką naujo ir vietomis tai jaučiasi. Nesakau, kad albumas prastas ar blogai parašytas. Greičiau, jam stinga „šoko faktoriaus“, nes viskas - matyta ir girdėta. Nors, ar galima už tai kaltinti grupę, kuri išleidžia jau dešimtą albumą, būtų verta pasiginčyti.
Apibendrinant, „X“ yra albumas pilnas gerai parašytų ir gerai pažįstamų gotikinio roko dainų. Nieko daugiau.
Jausmo, kuris apėmė užtikus šį albumą apsakyti neįmanoma. Žinot tą pojūtį, kai spaudoje pamatai, kad tavo mėgstamiausia grupė atvažiuoja ir tu ją pamatysi gyvai? Kai, atsitinka kažkas gero, ko visiškai nesitikėjai ir pradeda plakti širdis? Galų gale, kai visiškai netikėtai pasirodo tavo net nelauktas albumas grupės, kurią jau seniai laikei iširusia?
Man atsitiko taip su Antichrisis. Pamačius šį pavadinimą ir 2012 metus šalia jų nutirpo visas kūnas ir neleidau sau užsileisti šio albumo, kol neįsitikinau, kad tai tikrai tie patys "Antichrisis". Paauglystės mūzos, nuostabiai derinę folk muziką su gotikiniu metalu, niekada nekreipdavę dėmesio ar skamba per daug sunkiai, ar per daug folkovai, ar per dagu lengvai, tiesiog, gerinę savo muzikoje tai, kas jai buvo reikalinga. Viena labiausiai neįvertintų 90-ųjų gotikinės scenos grupių šįkart grįžta lygiai tokie pat, tik praradę šiek tiek svorio.
Šaunus sugrįžimas.Turiu Antichrisis pirmąjį albumą Legacy of Love ir dvi dainos ( How can i live on the top of mountain? ir Forever i ride) man taip giliai įstrigusios, kad bet kada atsigamina atmintyje vien pagalvojus apie Antichrisis.
Jo, jie turi kažkokį tokį accesability, nors ir tuo metu grojo gana tamsią muziką. Goodbye to Jane ir As Darkness Falls visada sukelia šiurpulį :)
Šaunus sugrįžimas.Turiu Antichrisis pirmąjį albumą Legacy of Love ir dvi dainos ( How can i live on the top of mountain? ir Forever i ride) man taip giliai įstrigusios, kad bet kada atsigamina atmintyje vien pagalvojus apie Antichrisis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.
Pirminis išdėstymas
„Music.lt“ narių reitingas
Šiuo metu naršo narių: 3
Neregistruotų vartotojų: 175
Iš viso užsiregistravę: 73335
Naujausias narys: Ausriokas
Šiandien apsilankė: 427433
2012 m. spalio 5 d. 23:22:11
Jo, jie turi kažkokį tokį accesability, nors ir tuo metu grojo gana tamsią muziką. Goodbye to Jane ir As Darkness Falls visada sukelia šiurpulį :)
____________________
The Riddle Wants To Be...
2012 m. spalio 5 d. 21:57:58
Šaunus sugrįžimas.Turiu Antichrisis pirmąjį albumą Legacy of Love ir dvi dainos ( How can i live on the top of mountain? ir Forever i ride) man taip giliai įstrigusios, kad bet kada atsigamina atmintyje vien pagalvojus apie Antichrisis.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. spalio 4 d. 20:34:27
sakydamas, kad grįžo tokie pat, turėjau omeny, kokybine prasme :)
____________________
The Riddle Wants To Be...
2012 m. spalio 4 d. 16:37:32
na prasukau ta taip isgirtu Antichrisis pora dainu, tai nematau as ten nei folk nei gotikinio metalo, tralialiuskos kazkokios
2012 m. spalio 3 d. 21:43:20
Tikrai tas. Nes nors ir sąlyginai foninė, bet gana skirtinga muzika. Daug visko vyksta tame albume.
____________________
The Riddle Wants To Be...
2012 m. spalio 3 d. 21:15:44
Yoko Ono stenėjimas ties prikolo riba balansuoja :). Bet tuo pačiu ir teisingai panaudotas, nes įsivaizdavau kitokį šį projektą. Daug įdomiau.
O Hammock reikia imti ir daugiau išgirsti. Norisi sudėtingesnės foninės muzikos, čia tas daržas ?
2012 m. spalio 3 d. 15:09:38
Su Yoko Ono sudominai (nors anksčiau jos darbų klausiau, tai nekas, nepatiko)...
Ir Enslaved perklausysiu tikriausiai
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas