2011 metų vasara buvo labai įsimintina, viena ryškesnių mano gyvenimo vasarų. Birželį buvau išvykęs į savaitės trukmės ekskursiją į Vokietiją, ją prisimenu kaip nuostabų nuotykį, ypač turint omeny, kad tai buvo pirma mano išvyka į užsienį. Skanūs tie vokiški bratwurst'ai, architektūra graži, lankėmės tuo metu mums įspūdingai atrodžiusiose vokiškose mokyklose, didelį įspūdį paliko Berlynas ir ypač jo zoologijos sodas. Taip pat rugpjūtį su tėvais išvykome pirmą kartą į Angliją, aplankyti ten gyvenusios močiutės, tėčio brolio ir tuo metu dar neseniai ten įsikūrusio mano brolio. Anglija taip pat yra mąstyseną pakratanti šalis, ten geriau supranti, kas yra gera eismo kultūra, kas yra mandagumas, ką reiškia nemokėti susikalbėti su vietiniais net jei moki anglų kalbą, taip pat ką reiškia nekreipti dėmesio į tai, ką apie tave mano aplinkiniai. Dar tą vasarą gerai atsimenu dėl Cities XL 2011 žaidimą, tuo metu tai buvo gan modernus miestų simuliatorius, kurį tą vasarą žaidžiu iki totalaus nusibodimo. Prie šio žaidimo po to grįžau dešimtmečiu vėliau, tebeturiu instaliavęs savo dabartiniame kompiuteryje. Bet taip pat 2011 metai buvo įsimintini dėl to, kad per juos atradau daug muzikos. Daug klasikinio roko ir 80-ųjų / 90-ųjų pop muzikos žinojau per savo tėvus, jau tada klausiau daug Depeche Mode, Pink Floyd ar ZZ Top. Dėka tokių geros muzikos pilnų žaidimų kaip GTA San Andreas ar Vice City aš jau buvau atradęs tokias grupes kaip Lynyrd Skynyrd, The Who, Soundgarden ir pan. Iš savo kelionės į Vokietiją atsimenu Berlyne išgirstą Mando Diao dainą Dance With Somebody, kuri tuo metu buvo visai populiari. Tai buvo didelis kablys, aš atsimenu kaip negalėjau jos melodijos išmesti iš galvos ir naktį gulėdamas lovoje Berlyno užmiestyje ją niūniavau. Taip pat atsimenu, kaip mano kompanionai autobuse kelionėje namo leido AC/DC dainas. Visos tos mažytės patirtys mane dar labiau įsuko į domėjimosi muziką sukūrį. Būtent tą vasarą aš atradau tinklalapį music.lt. Jei gerai atsimenu, man užtruko viso labo kelias dienas, kad užsiregistruočiau. Taip 2011 m. rugpjūčio 11 d. atsirado einaras13, mano alter ego, aktyvus iki šiol. Nuo vos su pasauliu susipažinti pradėjusiu, į 8 klasę besiruošiančio eiti jaunuolio iki 25 metų vaikino, įsukto į aukštąjį mokslą, studijuojančio doktorantūrą ir dėstančio studentams bei gabiems moksleiviams. Greitai tie 13 metų praėjo, bet per juos visgi daug nutiko. 2011 metų rudenį pradėjau 8 klasę. Aš tuos mokslo metus gyvenau su nuolatine nuojauta, kad baigęs šiuos mokslo metus turėsiu pereiti į gimnaziją. Nors buvo baisu taip smarkiai pakeisti aplinką, visgi širdyje visuomet jaučiau, kad to pokyčio reikia, o mokslo metų antroj pusėj net pradėjau jo norėti, nes senojoje mokykloje tiek mano bendraklasiai, tiek didžioji dalis mokytojų man buvo įgrisę. Jaučiaus kaip nesavoj terpėj. Lygiagrečiai 2011 metų rudenį aš sau pripažinau pirmą kartą gyvenime, kad turiu vieną mėgstamiausių muzikos grupę – tai buvo The Who. The Who buvo pirma grupė, kurios išklausiau visą diskografiją nuo A iki Z, aš jų muziką mylėjau iki ausų. Taip pat 2011-ųjų pabaigoje atradau psichodelinį roką, pradėjau labai daug klausytis Cream, Steppenwolf, Strawberry Alarm Clock, tų pačių Pink Floyd, bet turbūt labiausiai Jefferson Airplane. Iki šių dienų JA yra mano mėgstamiausių psichodelikų eros grupė. 2012 m. pavasarį, besiruošiant pereiti į gimnaziją, aš atradau progresyvųjį roką. Jau prieš tai buvau girdėjęs nemažai Yes beigi šiek tiek Rush, bet dabar pradėjau klausytis King Crimson, Gentle Giant, o po to ir Van der Graaf Generator. Šios trys grupės iki šių dienų yra mano didysis trejetas, mano labiausiai gerbiamos ir mylimos grupės. 2012-2016 m. periodą iki šiol atsimenu kaip geriausią savo gyvenimo periodą. Tai buvo metai, kai mokiausi gimnazijoje, kurioje buvo daug geresnė atmosfera negu senojoje mokykloje. Sakė man, kad gimnazijoj bus sunku, pažymiai kris, bet mano pažymiai ir pasiekimai tik kilo. Greitai tapau savo mokyklos žvaigždute, garsinančia gimnazijos vardą visokiuose konkursuose ir pan. Savo bendraklasiams nebuvau tik nerdas, o mokytojams nebuvau tik rakštis subinėj. Muzikoje irgi klestėjau: atradau visokių mažai žinomų progroko grupių. Iki šiol atsimenu savo kelių blogų seriją apie ispaniško progroko grupes (neatsimenu, čia buvo 2013 ar 2014 metai). Atradau jazz fusion, labai didelę įtaką padarė Mahavishnu Orchestra. 2013 metais atsimenu, kaip Dream Theater išleido titulinį savo albumą. Jis man padėjo prisijaukinti DT, o galiausiai ir visą progmetalio sceną. Domėjausi postroku, pradėjau plėsti horizontus į avangardinę / eksperimentinę muziką ir į sunkiąją muziką. Gana raiškiai atsimenu, kaip 2014 m. vasarą vienu metu klausiausi ir Iannis Xenakis musique concrete kompozicijų, ir akiplėšiškai kompleksiško italų Sadist metalo. Maždaug tuo metu virtau ir dideliu Eurovizijos fanu, kuris nuo 2015 metų nepraleidžia progų apžvelgti visų Eurovizijos pasirodymu kažkokiu laipsniu. Tą periodą taip pat atsimenu dėl savo dažnų, praktiškai kasdieninių blogų music'e, taip pat karts nuo karto keliamos kūrybos. Tuo metu mokėjau rašyti, ko negaliu pasakyti apie dabar, nes pats žiovauju rašydamas šitą nostalgiškai memuarinę teksto sieną. Aš buvau -likinis, mane domino gyvenimo prasmė, pasirinkimo laisvė ir kitos didelės filosofinės temos. Karts nuo karto paskaitau savo senus blog'us ir daugiau mąstau ne apie tai, kad man tada kažkas negerai buvo, bet apie tai, kad man dabar kažkas negerai yra. Kodėl aš daugiau nebemąstau šitomis temomis, kodėl aš tapau eiliniu žmogumi, kuris darbo metu suka smegenis apie darbo reikalus, o laisvu laiku jas išvis atjungia ir nebemąsto apie save, nebereflektuoja... Tą gyvenimo periodą užbaigiau gražiai. Atsimenu labai šiltą paskutinio skambučio šventę, diplomų įteikimą, paskutinius pasibuvimus su savo bendraklasiais. Tą vasarą mano galvoje skambėjo pop muzika. Sia – Cheap Thrills ir Fleetwood Mac – Tusk man pranašavo, kad naujame gyvenimo etape mano muzikiniai horizontai nenustos plėstis. Gal kiek ir sureikšminu, bet man būtent muzika padėjo pereiti iš senosios mokyklos etapo į gimnazijos etapą, tai ji man padės ir pereiti iš gimnazijos etapo į universiteto etapą. Taip ir buvo.
2016-2020 m. studijavau chemiją Vilniaus universitete. Tas etapas buvo įdomus. Iš pradžių kamavo namų ilgesys, tačiau per tuos metus įsivėliau į daugybę puikių veiklų. Vos tik įstojęs buvau pakviestas į Neakivaizdinės jaunųjų chemikų mokyklos „Pažinimas“ dėstytojų atranką. Pirmakursiai studentai ten padeda chemija besidomintiems mokiniams išmokti spręsti įvairius uždavinių tipus. „Pažinime“ turėjau įvairių rolių, teko ir dėstyti, ir koordinuoti bei ruošti mokomąją medžiagą, sudarinėti programą, bet iki šių dienų jame išlikau. Dar 12-oje klasėje padėdavau jaunesniems moksleiviams ruoštis olimpiadoms, tačiau veikla „Pažinime“ man galutinai įtvirtino mano aistrą švietimui, ypač jaunų ir žingeidžių žmonių švietimui. Taip pat neužilgo pradėjau dalyvauti Lietuvos mokinių chemijos olimpiadų ruošime, o 2018 m. sugrįžau į Nacionalinę moksleivių akademiją (NMA) jau kaip dėstytojas (joje mokiausi papildomai chemijos savo gimnaziniais metais). NMA irgi buvo svarbus dėmuo mano asmenybei, ten suradau labai gerų kolegų, su kuriais iki šiol bendrauju ir su kai kuriais net dalijames bendrais muzikiniais skoniais ir mėtome vienas kitam Spotify nuorodas, kai ką nors gero atrandame ar koks įdomus naujas albumas išeina. Taip pat gerai atsimenu, kaip iš mūsų bendruomenės kolegos Eligijaus (kitiems geriau žinomo slapyvardžiu Crazyz) gavau žinutę su siūlymu karts nuo karto nueiti į koncertus ir parašyti jų apžvalgas. Mano pirmas apžvelgtas koncertas buvo Nickelback Žalgirio arenoj 2016 m. rugsėjį. Tada prasidėjo mano kaip koncertų apžvalgininko etapas, pasibaigęs 2019-ųjų vasarą su Franz Ferdinand koncertu VU botanikos sode. Man rods tuo metu Eligijus jau buvo nustojęs koordinuoti music.lt turinio reikalus, aš pats 2019-ųjų gale nesiėmiau daug iniciatyvos ieškotis koncertų apžvalgoms, o galiausiai atėjęs covid'as galutinai užmušė šituos reikalus. Nuo pandemijos į koncertus vaikštau tik savo malonumui ir, tiesą sakant, man to užtenka. Esu parašęs gerų ir ne tokių gerų koncertų apžvalgų, jų tikrai gavosi kelios riebios dešimtys per tą laiką, ir man ta veikla tikrai patiko. Turbūt ryškiausiai iš visų recenzuotų pasirodymų atsimenu Alice Cooper koncertą Trakų pilyje, buvo wow šou. Pačios studijos nebuvo labai sudėtingos, mėgdavau pasiskųsti apie jų kartkartinį lengvumą ar kai kurių kursų beprasmiškumą, tačiau tas savo laiko užsipildymas kitomis švietėjiškomis ir muzikinėmis veiklomis padėjo išlaikyti sveiką protą ir dabar net į tas studijas reflektuodamas žiūriu šilčiau. Visgi jos buvo naudingos. Per kovidą apsigintas bakalaurinis darbas man atnešė chemijos bakalauro laipsnį su papildoma pedagogo kvalifikacija. Tuo laiku mano muzikiniai horizontai, kaip minėjau, plėtėsi dar labiau. Būtent bakalauro studijų metais labiau negu anksčiau pradėjau domėtis nauja muzika ir reguliariai metų gale sudarinėti naujų albumų topus, taip pat neapleidau savo klasikinių progiškų šaknų (bet kažkodėl ryškiausiai iš tų laikų atsimenu savo draugystę su Jethro Tull albumu Crest of a Knave, kuris arguably net nėra labai progresyvus rokas). Atsimenu, kaip studijų laikais atsivėriau Foje ir Andriaus Mamontovo muzikai (iki tol Antis buvo vienvaldiški lietuviško roko dievukai), netgi pradėjau klausytis tokių lietuviškos pop muzikos herojų kaip Jurga ar savo bendrapavardžio Egidijaus Sipavičiaus. Gal kiek nusisukau nuo eksperimentinės muzikos, bet pradėjau atviriau žiūrėti į pop, elektroninę, hiphopo muziką. Išgyvenau Eminemo reminiscencijų etapą (nes Eminemą atsimenu nuo pat savo ankstyvos vaikystės), taip pat sugrįžau prie 90-ųjų ir ankstyvųjų 2000-ųjų šokių muzikos, kurios irgi buvau negirdėjęs nuo tų laikų, kai mano ūgis buvo mažesnis nei 1 metras. Atsimenu, kaip po kvantinės chemijos egzamino, šaltą žiemos dieną, pietaudamas, atradau Ulver albumą Perdition City, kuris man atvėrė visai naujus horizontus elektroninėje muzikoje. Čia buvo ženklas, kad kvantinė chemija ilgainiui pataps mano siauresne specializacija. O bakalauro baigimo vasarą labiausiai atsimenu dėl ekstremalaus metalo dar didesnio įsiveržimo į mano grojaraštį. Burzum, Mayhem, Emperor, Death, Enslaved, ilgainiui ir Tribulation bei Oranssi Pazuzu patapo mano reguliaria ekstremalaus metalo rutina.
Nuo 2020 m. iki dabar aš vadinčiau vienu periodu, net jei per tą 4 metų periodą pabaigiau magistro studijas, įpusėjau savo doktorantūros studijas, pradėjau dirbti universitete ir dėstyti studentams. Visgi tas laikotarpis tapo nusistovėjimo laiku. Koronaviruso pandemija padėjo truputį sulėtinti gyvenimo tempą ir permąstyti savo gyvenimo prioritetus. Magistro studijų metu buvau truputį pasimetęs dėl to, ko noriu iš gyvenimo, bet galiausiai supratau, kad niekur iš akademinio sektoriaus pabėgti nesiruošiu. Galbūt pandemija padėjo truputį labiau prisiminti, ką reiškia pareflektuoti apie save, bet visgi tas į kažkokią rimtesnę formą (kaip dienoraščių ar kūrybos atgaivinimas) neišsivystė. Pandemijai einant į pabaigą gyvenimas vėl įsisuko į greitą spiralę. Bet stengiuos neprarasti didžiausių gyvenimo džiaugsmų. Toliau sėkmingai atradinėju muziką, kartais klausau daugiau naujienų, kartais daugiau senienų, bet visada stengiuos palaikyti įvairovę. Laisvalaikio stengiuos neperkrauti, žaidžiu žaidimus, žiūriu serialus, nors kaip jau ir išdaviau anksčiau, kartais norisi ne tik paskaitinėti ir pažiūrėti ką nors, bet ir parašliavoti senuoju einaro13 stiliumi. einaras13 dabar music.lt ribose vis dar aktyvus, bet nebetoks multiveiklus, koks buvo anksčiau. Dienoraščių neberašo, kūrybos neberašo, bet labiausiai fokusuojasi į trumpo formato albumų apžvalgas ir vertinimus. Gal music'e figūruočiau ir labiau, jei ne tai, kad tinklalapis per tuos daugelį metų nebūtų nunykęs. Jau ne viename tokio tipo dienoraštyje skundžiausi, kaip portalas merdėja ir, deja, situacija nepasikeitė. Visgi, turiu pripažinti, nesitikėjau, kad švęsiu 13 metų sukaktį portale, galvojau, kad arba man pirmam atsibos, arba portalas vieną dieną tiesiog nustos veikęs. Reikia dėkoti aukštesnėms jėgoms, kad taip neįvyko, nes net ir dabar vis dar iš šio portalo kolegų pasisemiu išminties. Ne taip gausiai kaip prieš 10 metų, bet pakankamai, kad nesiryžtu palikti šios bendruomenės. Ateinančią savaitę išvykstu į Vengriją su trumpais užsukimais į Slovakiją ir Serbiją. Lygiai kaip ir 2011-ais, taip ir dabar atradinėju pasaulį ir mano entuziazmas gyventi, domėtis ir atrasti niekur nedingo. Gal vėl parsivešiu kokią visam gyvenimui įsimintiną dalelytę, kaip minėtus kelis įsimintinus epizodus iš savo pirmos užsieninės kelionės į Vokietiją, kuri netiesiogiai prisidėjo prie to, kad atsirado einaras13. Amen. |
2024 m. rugpjūčio 11 d.
|
2024 m. birželio 10 d.
2024 m. kovo 23 d.
2023 m. gegužės 23 d.
|
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
Sahja | Slipping Away Moby |
||||
Kogqr | Kill Bill SZA |
||||
PLIKASS | Space Station #5 (gyvai 1989 m.) Sammy Hagar |
||||
malia | Spaceman Babylon Zoo |