14/03

esu jauniausia ofise, be normalios patirties, tai mokausi kaip nedaryti klaidu jau poto kai jas padarau. niekas pirstu neparodo ir nepaaiskina, nes tikruose darbuose kut tikri specialistai dirba su tikrai projektais tikriems klientams, visi uzsieme ir niekas neturiu laiko nusluostyti dar nenudziuvusio pieno nuo lupu. tai per puse metu JAU turejau tokiu 'mazyciu' nesusipratimu, kaip kad 'pamesta' 3000svaru kainuojanti sofa, ne tuo adresu nusiusti foteliai, melynu apmosalu aptrauktos kedes vietoj geltonu, ir kelios DIENOS, ne valandos, bet visos dienos, praleistos ieskant specifiniu siuksliu deziu. (beje ju vistiek neradau) tada kai sulaukiu skambucio, pavyzdziui - 'sori, tu paskaiciavai tik pirma auksta, tai ems dabar bizki nebeturim biudzete pinigu likusiems dviems' tada man kaip filmuku herojui akys issoka ant kaktos, issmusa prakaitas, NU KIEK GALIMA!

jau savate, kaip praejo sitas bandomasis laikotarpis mano. pasikviete I perziura sako: ' you are the most easily distracted, the clumsiest person I have ever met...' tuo metu jau mazdaig mintyse ieskau popierines dezes kad susikrauti pora daiktu kuriuos apgyvendinau ofise, bet prasau, del nezinomu man priezasciu, idave I rankas sutarti ateinantiems pusantru metu. ir norejau, menu, ir bijojau noreti/ tiketi, kad nusipelniau(del virsuj paminetu priezasciu). o ir siaip as tikrai ne laimes kudikis ir bedos prie manes limpa kaip prie magneto... kitas magnetas. 

Teveliams pasakiau bene minutei nepraejus nuo pokalbio su direktorium, bet tik jiems ir dar vienam vieninteliam draugui. taip gera pasidziaugti buvo paciai vienai. nesveti, ir neklykti balsu kaip faina, bet atsibusti ryte ir jaustis truputi saugesniai. atrodo kad net zeme po kojom stabilesne. prasau, ne tik stiprus vyras salia sitoki jausma su savim atsinesa.