
esu jauniausia ofise, be normalios patirties, tai mokausi kaip nedaryti klaidu jau poto kai jas padarau. niekas pirstu neparodo ir nepaaiskina, nes tikruose darbuose kut tikri specialistai dirba su tikrai projektais tikriems klientams, visi uzsieme ir niekas neturiu laiko nusluostyti dar nenudziuvusio pieno nuo lupu. tai per puse metu JAU turejau tokiu 'mazyciu' nesusipratimu, kaip kad 'pamesta' 3000svaru kainuojanti sofa, ne tuo adresu nusiusti foteliai, melynu apmosalu aptrauktos kedes vietoj geltonu, ir kelios DIENOS, ne valandos, bet visos dienos, praleistos ieskant specifiniu siuksliu deziu. (beje ju vistiek neradau) tada kai sulaukiu skambucio, pavyzdziui - 'sori, tu paskaiciavai tik pirma auksta, tai ems dabar bizki nebeturim biudzete pinigu likusiems dviems' tada man kaip filmuku herojui akys issoka ant kaktos, issmusa prakaitas, NU KIEK GALIMA! jau savate, kaip praejo sitas bandomasis laikotarpis mano. pasikviete I perziura sako: ' you are the most easily distracted, the clumsiest person I have ever met...' tuo metu jau mazdaig mintyse ieskau popierines dezes kad susikrauti pora daiktu kuriuos apgyvendinau ofise, bet prasau, del nezinomu man priezasciu, idave I rankas sutarti ateinantiems pusantru metu. ir norejau, menu, ir bijojau noreti/ tiketi, kad nusipelniau(del virsuj paminetu priezasciu). o ir siaip as tikrai ne laimes kudikis ir bedos prie manes limpa kaip prie magneto... kitas magnetas. Teveliams pasakiau bene minutei nepraejus nuo pokalbio su direktorium, bet tik jiems ir dar vienam vieninteliam draugui. taip gera pasidziaugti buvo paciai vienai. nesveti, ir neklykti balsu kaip faina, bet atsibusti ryte ir jaustis truputi saugesniai. atrodo kad net zeme po kojom stabilesne. prasau, ne tik stiprus vyras salia sitoki jausma su savim atsinesa. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2014 m. kovo 14 d. 17:16:45
aha, girdejau, kad daznai nepaglosto lietuvoj. aciu dievui uz britu mentaliteta, malonus zmones, pasijuokia, kad kvaila ir eina savo keliais.
simtas metu niekas I mane nesikreipe Karol - jezau visos vaikystes grazios dienos pro akis prabego! :D
eiktu, nesamdyk manes, nene. issirinksi mandrus baldus o as nusiusiu juos I koki sibira. tada galesi panoms skayti kad cia atseit darem minimalizma, kad labia ant bangos esi. ne o jei rimtai, as cia ofisus visokiems microsoftams ir skaipams irengineju, jokiu apartamentu ar viesbuciu neduooda, simta metu miegamojo baldu katalogo rankose nelaikiau, Iskur ta patirtis. nebent elektros isplanavimus padaryt galesiu, bet ir tai aklai nepasitikeciau
kur tu dirbi? kas yra planavimo agentura? ka planuoji ?
____________________
Yes, I’m a Disney princess, thanks for asking.
2014 m. kovo 14 d. 15:01:12
Hm, bet žinok, čia visur taip yra. Ta, prasme pradžioj, kai esi pieška, jau taip yra. Pvz Lietuvoj irgi reklamos agentūros, planavimo agentūros - visur tas pats, tu ateini jau turėdamas mokėt. Niekas tau nerodo ir nemoko. Tai lygiai taip pat pro ašaras varai ir bandai perprasti. Paskui pasako, kad taigi minimumas Lietuvoj 1500, ko tau neužtenka? Tada supranti ant kiek tokie šefai nesigaudo situacijoj. Bet po biški tai praeini ir tampa legviau. Čia tiek iš savo, tiek iš pažįstamų patirtie kalbu :)
O dėl dėžių, tai dabar mes irgi darbe kelias dienas jų ieškojom. Buvo graudžiai juokinga, kai visas ofisas susirašinėjo laiškais ir rinko spalvą. Parodė, kad dirba. Aišku, suprantu, kad pas tave čia kitoks pobūdis, bet juokinga vis tiek ;D
O šiaip, tikiuosi, kad tau, Karol, viskas čia gerai susidėlios, per tuos pusantrų metų patobuliesi, įgausi patirties dar daugiau ir būsi mega awesome specialistė ir jau tave samdysiu savo interjerui. Kai algą pakels ir galėsiu butą nusipirkt ;D
____________________
The Riddle Wants To Be...