
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Šiandien dar kartą įsitikinau, kokie žmonės gali būti bejausmiai kiaulės. Kaip jie tave gali išmesti kaip nuskalbtą skudurą vidury gatvės ir nueiti užmynus pro šalį... O kiti, tikri draugai, tave pakelia, įsideda giliai į tašę ir nešasi namo išskalbti. Ir jei tik užsiminčiau, kad užmynsį ir mane priglaudusį žmogų vadinu vienu ir tuo pačiu vardu, sakytumėte, kad kažkas netaip. Ir juos abu šiuos žmones ligi šiol aš vadinau Tikrais draugais. Tik vienas iš jų buvo tikras, o kitas - ne. ![]() Kitus draugus išskiria atstumas, kitus - metų skirtumas, Tečius - velniai žino kas. Ir mano atvejis trečias. Taip ir nesužinojau, kodėl ji mane užmiršo. Nesužinojau, kodėl budama visai šalia, net nenorėjo žinoti, kaip aš. Ir nenoriu to klausti. Man neįdomu. Nebusiu kaip kokia kvailė, neprašysiu jos paaiškinti. Sutikusi ją parduotuvėje ar kur kitur, nesitrinsiu jai po akimis, kad tik ši mane pastebėtų ir būtų priversta pasisveikinti ir prisiminti, kokia ji niekšė, kad nutraukė mūsų darugystę. Neisiu pas ją į namus, ir neverksiu atsisėdusi. Nerašysiu jai žinučių, kad ji neva mane įskaudino ir panašiai. Kam to reikia? Juk jai vienaip ar kitaip būtų tas pats. Nesakysiu jai nei skainio, nebeskambinsiu. Jei klaus, nežinau ar turėsiu valios atsakyti. Ji manęs neįskaudino. Čia aš skaudinu pati save. Skaudinau todėl, kad jau seniai žinojau, kad viskas baigta. Bet kaip kokia kvailė vis palnavau susitikti ir norėjau pamatyti bent tas akis, bent jas, kad galėčiau tuo įsitikinti. Bet ji man neleido padaryti net to. Aš stovėjau ir laukiau jos, o ji neatėjo... Krito lašai, ir jie skambėjo kaip " Li... li....li....li....li....li.... " Lijo. ![]() Po kiek laiko sėdėjom mes dvi, su žmogumi, kurį galiu pavadinti tikru draugu ir žiūrėjom į laiptus žemyn. Štai kažkas praeina, užlipa laiptais ir dingsta. Sedėjom ir žiūrėjom. Ji sakė, kad dar bus tų darugų, kažką panašaus... O aš tik linksėjau galva nežinodama ką sakyti. Man buvo pikta, ne skaudu. Ir gal ne tiek ant jos, kiek ant savęs. Man vis kažkas glostė galvą, pasidėjęs ant peties ir man buvo gera. Gera pagalvoti, kad dar kažkam esi brangus ir dar jis tavęs nepamiršo. Bet ar ilgam? ![]() Ir kalta tik aš. Aš visad save tikinu, kad aš esu svarbi darugams. Kaip kvaila. Kaip kvaila tikėti stebuklais. Taip nebūna. Taip gal ir net nėra. Ir nebuvo? 7 metai jau kaip mes draugės. Ir skaičius 7 čia visai ne laimingas. ![]() Mane išskalbė ir padžiovė. Pro mane skriejo vėjo gūsiai ir rudeniniai lapai. Kai dėmės išsiplovusios išdžiūs, viskas bus gerai.... ![]() |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2007 m. rugsėjo 20 d. 21:13:30
man buvo net šiek tiek pavydu, kad kiti draugus TAIP vertina... O kiti, kaip mano atveju - ne.
Taip, man geriau. Svarbu tikėti, kad tai negali tavęs sugniuždyti. Galutinai.
musebz >>> Matau, kad tu labai nuoširdus žmogus, dėkui už žodžius... Aš pažadu savęs
neskaudinti, kaip pažadu ir per daug neprisirišti prie žmonių. Taip bus geriau. Ir nesistengsiu
jų susigražinti, jei jie patys to nenori. O kai man bus sunku, tikrai rasiu kur kreiptis
xAmfax, MoHax, Nebijokle >>> Dėkui, kad skaitėt ir supratot. Dėkui.
____________________
mental reason.
2007 m. rugsėjo 20 d. 17:03:08
____________________
nebijok - pazvelk i sviesa, pamatysi tiesa
2007 m. rugsėjo 19 d. 22:05:00
____________________
Ne dolazi kokio veleno tas kas pazista moterys retai linkes i optimizma — Dancing: The vertical expression of a horizontal desire legalized by music.
2007 m. rugsėjo 19 d. 20:02:54
Trečius - velniai žino kas. Ir mano atvejis trečias. Taip ir nesužinojau, kodėl ji mane užmiršo.
Nesužinojau, kodėl budama visai šalia, net nenorėjo žinoti, kaip aš.
Visiškai Tave suprantu.
Su viena drauge, kartu buvom 14 metų, nuo pat gimimo galbūt.
Žadėjom viena kitai niekada neišsiskirti, kad ir kas benutiktų...
Ir štai, ji mane užmiršo, nors būna taip arti, jai visiškai vienodai.
____________________
5 minutės Tavo glėbyje.
2007 m. rugsėjo 19 d. 19:32:21
____________________
Whatever people say I am - that's what I'm not.
2007 m. rugsėjo 19 d. 19:15:33
Gerai žinau, kad aplink yra pilna kitų, kurie gali tai daryti (ir, deja, daugelis daro), tad nereikia nei vieno daugiau..
..nes kartais tas vienas gali būti tas, kurio trūko iki perpildymo.
____________________
= nemiegu.
2007 m. rugsėjo 19 d. 19:13:31
Kartais draugus išties išskiria metų skirtumas - to neturėtų būti. Žinoma, gal kam atrodo juokinga ir kiek kvaila, kai vienam - 7, kitam - 10; vienam 10, kitam - 13; vienam 14, kitam - 17.
O kai vienam 22, kitam 25, tada jau nieko? Kai vienam 58, kitam 61 irgi nieko?
Kartais dar atstumas. 10km -- 100km -- 1000km -- 10000km.
O kartais atsitinka taip, kad būna ir atstumas, ir amžius. Ir kažkodėl draugystę tai tik sutvirtina. <3 (žinau, kad žinai, apie ką aš, bet tai nebūtinai yra pagrindinis pavyzdys)
O sutvirtina todėl, kad tai - tikra draugystė, tai - tikras draugas. Ne šiaip "statusas tikras draugas", o iš tiesų - tikras.
Toks, į kurį gali bet kada kreiptis, nes žinai, kad atsilieps.
Toks, kuris žinai, kad supras tave, net jei pačiam atrodo, kad tau kažkas negerai.
Toks toks..
* * *
Aš kartais save tikinu, kad esu visai fainas, nelabai kvailas ir netgi mokantis savimi pasirūpinti žmogus. Tik atsiranda vis žmonių, kurie ateina, pasidrasko--pasidraiko, ne adatom, o šakėm pasmaigsto tikėjimo burbulus/balionus (kiti jau būna ir balionų lygį pasiekę) ir, žiūrėk, jau klūpai ant kelių ir rankioji liekanas. (šiandien/vakar turėjau puuikią progą parinkt. Pirštai muiluoti, vienam balionui trūksta dalių)
* * *
Doh, padariau kone savo diarą iš šito komentaro. Netgi rodos, kad nelabai naudingas jis. Eh. nevermind.
Ech, mieloji, Tau šiandien popietė buvo klaikiai sunki. Pažadu, ryt bus geriau ;>
Nėra to blogo, kas nesibaigtų. Amen.
____________________
= nemiegu.