Nereikėjo tiek laukti.

uzkasta_negyva >>> Aš žinau tavo atvejį puikiai. Ir kai man taip nutiko, prisiminiau būtent jį,
man buvo net šiek tiek pavydu, kad kiti draugus TAIP vertina... O kiti, kaip mano atveju - ne.
Taip, man geriau. Svarbu tikėti, kad tai negali tavęs sugniuždyti. Galutinai.
musebz >>> Matau, kad tu labai nuoširdus žmogus, dėkui už žodžius... Aš pažadu savęs
neskaudinti, kaip pažadu ir per daug neprisirišti prie žmonių. Taip bus geriau. Ir nesistengsiu
jų susigražinti, jei jie patys to nenori. O kai man bus sunku, tikrai rasiu kur kreiptis >>You
xAmfax, MoHax, Nebijokle >>> Dėkui, kad skaitėt ir supratot. Dėkui.

grazu.... bet visdelto tai ziauri realybė.... kazkas panasaus ir man buvo nutike...:.

jo ypac budami vaikais, kartais sunku islaikyti rysi, bunant vaikais... netenki draugo, na jums aisku visiems paprasciau, jau dabar praktiskai pirmokai turi mobiliakus, ir bent jau sioks toks rysis kuri laika gali buti palaikomas, anksciau to nebuvo, ate ate mano drauge, mano vaikyste, mano smegenyneje visada bus tau gyvu lasteliu

Kitus draugus išskiria atstumas, kitus - metų skirtumas,
Trečius - velniai žino kas. Ir mano atvejis trečias. Taip ir nesužinojau, kodėl ji mane užmiršo.
Nesužinojau, kodėl budama visai šalia, net nenorėjo žinoti, kaip aš.

Visiškai Tave suprantu.
Su viena drauge, kartu buvom 14 metų, nuo pat gimimo galbūt.
Žadėjom viena kitai niekada neišsiskirti, kad ir kas benutiktų...
Ir štai, ji mane užmiršo, nors būna taip arti, jai visiškai vienodai.

brangute.man irgi būna panašiai.bet neskaudonk savęs,kaip užkasta_negyva sakė PAŽADĖK.o jei ką aš pasiruošus išklausyt : )

Dar prisiminiau - pažadėk man savęs nebeskaudinti. <3

Gerai žinau, kad aplink yra pilna kitų, kurie gali tai daryti (ir, deja, daugelis daro), tad nereikia nei vieno daugiau..
..nes kartais tas vienas gali būti tas, kurio trūko iki perpildymo.

Truputį pagalvosiu.

Kartais draugus išties išskiria metų skirtumas - to neturėtų būti. Žinoma, gal kam atrodo juokinga ir kiek kvaila, kai vienam - 7, kitam - 10; vienam 10, kitam - 13; vienam 14, kitam - 17.
O kai vienam 22, kitam 25, tada jau nieko? Kai vienam 58, kitam 61 irgi nieko?

Kartais dar atstumas. 10km -- 100km -- 1000km -- 10000km.


O kartais atsitinka taip, kad būna ir atstumas, ir amžius. Ir kažkodėl draugystę tai tik sutvirtina. <3 (žinau, kad žinai, apie ką aš, bet tai nebūtinai yra pagrindinis pavyzdys)
O sutvirtina todėl, kad tai - tikra draugystė, tai - tikras draugas. Ne šiaip "statusas tikras draugas", o iš tiesų - tikras.
Toks, į kurį gali bet kada kreiptis, nes žinai, kad atsilieps.
Toks, kuris žinai, kad supras tave, net jei pačiam atrodo, kad tau kažkas negerai.
Toks toks..
* * *
Aš kartais save tikinu, kad esu visai fainas, nelabai kvailas ir netgi mokantis savimi pasirūpinti žmogus. Tik atsiranda vis žmonių, kurie ateina, pasidrasko--pasidraiko, ne adatom, o šakėm pasmaigsto tikėjimo burbulus/balionus (kiti jau būna ir balionų lygį pasiekę) ir, žiūrėk, jau klūpai ant kelių ir rankioji liekanas. (šiandien/vakar turėjau puuikią progą parinkt. Pirštai muiluoti, vienam balionui trūksta dalių)
* * *
Doh, padariau kone savo diarą iš šito komentaro. Netgi rodos, kad nelabai naudingas jis. Eh. nevermind.

Ech, mieloji, Tau šiandien popietė buvo klaikiai sunki. Pažadu, ryt bus geriau ;>
Nėra to blogo, kas nesibaigtų. Amen.