
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Po visų įvykių Ievai pasidarė labai sunku gyventi. Ne apskritai gyventi. Tiesiog būti čia ir žinoti, kad kažkur netoliese yra Tadas. Kad jis su kita, arba, kad jis vienas, bet nenori jos matyti. Skaudu, kai mylimas žmogus neatsako tau tuo pačiu. Ypač po to, kai šitiek kartų jis prisiekinėjo jai vos ne amžiną meilę. Vos ne amžiną, nes tai visada vykdavo lovoje. Tie rimti (tarkime) pokalbiai. Ji atidavė jam visą save. Ieva viską būtų dėl jo paaukojusi. Ir dar daugiau. Jie ji žinotų, kad be jos Tadas bus laimingesnis, paliktų jį ramybėje. Dingtų iš jo gyvenimo. Atsitrauktų į užkulisius ir tyliai kentėtų viena su savo skausmu. Bet jis nė karto jai nėra pasakęs, kad jam ji nereikalinga... Tad tik viltis Ievą ir palaiko. Bet dabar jai labai sunku. Ir reikia nuo visko pailsėti. Ieva nusprendžia kuriam laikui gryžti namo. Šitoks sprendimas buvo spontaniškas ir jai pačiai netikėtas. Tad ji greitai susikrovė daiktus ir išskubėjo į traukinių stotį. Apsikrovusi rankinėmis ir rankinukais ji pūškavo kiek galėdama spartesniu žingsniu ir keikė likimą, kad neturi asmeninio nešiko. Bet šičia atvykus paaiškėjo, kad liko dar pusantros valandos iki traukinio išvykimo. Relaksas, at last!.. Ieva nusiperka shokoladini gėrimą ir sušyla. Nueina į stoties parduotuvę apsipirkti kelionei. Alkana, kaip arklys, pavargusi, kaip vilkas. Ar kažkas tokio... Ji spjauna į visus suvaržymus, kuriuos sau yra skyrusi, pasiima tris šokoladus. Palaukite, ne, keturis! Manija, Marsas, Lion‘ai, kryžiažodžių žurnalas. Ne, geriau Panelė, smagiau. Ieva kaip išėjusi iš savęs. Ji spjovė į visas sau nustatytas taisykles. Jokio šokolado, jokių pop žurnalų... Na va, štai ir laiptai laukan, prie bėgių. Laiptai į tikslą. Dar liko laiko. Ieva susikrauna visas rankines, kuprinę, rankinuką, stovi šalia ir saugo savo daiktus. Jos rankinės ryškiai raudonos, oranžinės, geltonos. Ji mėgsta ryškias spalvas. Jos praskaidrina niūrią dieną. „Krasnaja šapačka!”,- šūkteli kažkoks vyriškis praeidamas. Ji su raudona berete. Priimsime kaip komplimentą. Kam nemalonu būti pastebėtam? Kelio namo neaptarinėsime. Pasakysiu tik tiek, namie ji visus nustebino, nes Ieva apie savo gryžimą niekieno neperspėjo. Žodžiu namiškiai buvo laimingi, tiesiog tryško džiaugsmu. O Ieva... Jai reikėjo atgauti sielos ramybę. O kur geriausia tai padaryti? Gamtoje. Ieva paliko mobilų telefoną namie. Ir išėjo. Išėjo į pievas. Pabūti su savimi. Su savo mintimis. Tik ten ji randa sielos ramybę. Graži diena. Kažkodėl šviečia saulė. Lyg tyčiotųsi, jog pas ją nėra problemų. Jobana saulė. Ieva su pasimėgavimu žengia žole giliai kvėpuodama gaiviu pavasarišku oru. Lyg bandydama įkvėpti visą šią gamtos harmoniją ir ramybę. Gaila, dar neišlindo driežiukai, kurie vasarą mielai šildosi priešais saulę ant medžių kamienų. Tik kur nekur klykteli kox jau parskridęs po žiemos paukštis. Sukrebžda melduose antys, ar tai koks kitas padaras. Ieva ateina į vietą, kur prieš kažkiek vasarų šauniai leido laiką viena pati. Darė savo fotosesiją. Buvo smagu, švietė saulė. Dabar irgi šviečia. Tik kažko nebe taip stipriai... Ir nebe taip stipriai plaka Ievos širdis. Lyg beprarandanti paskutinę viltį. Čia, prie žaliosios valties. Tik dabar ji dar ant kranto. Guli apversta, lyg po desperatiškų mėginimų pakilti pasidavusi... Ieva prisėda ant jos krašto. Jos veidas žvelgia į tolį. Į juodą šaltą vandenį. Galvoje dingsta visos mintys. Vanduo, gaivus oras, atbundanti žemė. Vanduo, oras, žemė, oras, žemė, vanduo... Taip gera tiesiog būti. Ir nuo nieko nepriklausyti. Būti tik sau. Tik su savimi. Gera kvėpuoti. Gera, kai vėjas glosto veidą ir plaiksto plaukus... Pajunta kažkieno šiltą ranką ant savo peties, bet nekrūpteli. Tik vos vos suvirpa. Kaip tada, kai tai ko taip stipriai trokšti tampa realybe, nors visiškai nesitikėjai, jog taip nutiks. Ji žino, kas stovi už nugaros. Ir ji nešokinėja iš džiaugsmo. Nespiegia iš laimės. Ji palengva atsistoja, atsisuka, ir jų akys susitinka. Mėlynos, trokštančios suprasti, bijančios nusivilti ir geidžiančios bei rudos, kupinos meilės, ir skęstančios ašarose atgijus vilčiai, kuri buvo bemirštanti... Ieva apsikabina Tadą, jis ją suspaudžia stipriai savo glėby ir ji tik sušnibžda: „Prašau, niekada nepaleisk manęs...“. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
malia | ![]() Mylene Farmer |
||||
Silentist | ![]() Loreena McKennitt |
||||
einaras13 | ![]() Peter Hammill Naujas šios dainos remaster\'is nuostabus. |
||||
Alvydas1 | ![]() Oranssi Pazuzu Truputis suomiškos magijos |
||||
PLIKASS | ![]() Angels & Airwaves |
||||
Sahja | ![]() Natalija ir Deivydas |
2008 m. kovo 31 d. 17:01:27
Kažkokiu originalumu norėjo nustebinti autorius, bet Blah Story labai greitai sulauks savo galo šiukšlių dėžėje.
____________________
Kuom esu kontroversiskas? 1.sex+rocknroll, 2.rusu, lenku, kitu nevisada draugisku saliu kalbu ir rasiu propagavimas, 3.simpatijos gejams ir lesbietems bet nepriklausymas jiems, 4.ne sunki muzika glowinimui, 5.(?)melavimas, vogimas, smurtinis ziaurumas, narkotikai, alkoholis, prostitutes, ginklai
2008 m. kovo 24 d. 20:39:55
____________________
Mūsų rankos pilnos paslapčių,tylėk jei kas klaus...A.Mamontovas
2008 m. kovo 24 d. 19:11:32
____________________
First they ignore you, then lough at you and hate you. Then they fight you then you WIN...
2008 m. kovo 24 d. 18:59:19
padaryk paslaugą pasauliui ir sau po dvidešimties metų
____________________
Kopijuoti be autoriaus sutikimo draudžiama. Rimtai.
2008 m. kovo 24 d. 15:46:39
____________________
First they ignore you, then lough at you and hate you. Then they fight you then you WIN...
2008 m. kovo 24 d. 14:48:48
____________________
Kuom esu kontroversiskas? 1.sex+rocknroll, 2.rusu, lenku, kitu nevisada draugisku saliu kalbu ir rasiu propagavimas, 3.simpatijos gejams ir lesbietems bet nepriklausymas jiems, 4.ne sunki muzika glowinimui, 5.(?)melavimas, vogimas, smurtinis ziaurumas, narkotikai, alkoholis, prostitutes, ginklai
2008 m. kovo 24 d. 11:06:44
____________________
First they ignore you, then lough at you and hate you. Then they fight you then you WIN...
2008 m. kovo 24 d. 04:43:51