
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Koks visdėlto absurdiškas tas Gyvenimas. Prieš dešimtmetį su savo geriausiom padruškėm stumdydavom lėlių vežimėlius, šoliuodavom į mokyklą ir nedraugaudavom su berniukais. Dabar droviai pašnekam apie vienos nakties nuotykius, bijom pastoti ir vis užtaikom ne ant to vienintelio, todėl esam nuolat priverstos kentėti. Meilės trūkumą. Ir sekso. Po velnių, kam slėpti – to mums visiems reikia, kaip benenorėtumėm pripažinti. Moteris irgi žmogus. Šitam jobanam pasauly jai irgi reikia malonumų. Ir koks įdomus jausmas – kai pirmą kartą prisigėrusi iki nukritimo nukrinti ne į to vaikino glėbį ir atsibundi jį apsikabinusi ir be apatinių. O galbūt tai ir tas vaikinas, tik jums ponas Likimas nedavė progos atrasti vienas kitą normaliomis aplinkybėmis. Kažkas pasakė, kad moterims lengva – Kartą išmokus čiulpti, niekada nepamirši, kaip tai daryti. Sumauta Netiesa! Ką tada daryti, kai tas vienintelis (arba ne) tau pasako, kad turejo garbę su tavim išmėginti 69, o tu... Tu neįsivaizduoji, kaip tai daroma. Na, įsivaizduoji – bet net įsivaizduoti atrodo gėdinga. O kaip reikia jaustis, kai vis galvojai, ar aš tikrai ėmiau į burną, ar tai buvo tik sapnas... Bet tu juk nesapnuoji tokių ištvirkėliškų sapnų! Argi ne ironiška.. Daryti Tai, ko neišdrįstum net susapnuoti.. Ir šiek tiek juokinga. Visas pasaulis šiek tiek juokingas. Nesuprantu moterų, kurios sako, kad neatleistų neištikimybės. Oh my fuckin‘ God! Juk vyrai irgi žmonės! Ir kai tavo jobanuta sugulovė dirba ar užsiiminėja kokiom tai kitom nesąmonėm, o tu turi žiūrėti, kaip liaudis geria ir linksminasi, o paskui užsirakina kambarėliuose po du, ką tada daryti?!? Ji tiesiog pati kalta, kad jos čia nėra, kai taip reikia. Vyrui reikia meilės ir artumo. Dėmesio ir šilumos. Jam IRGI viso to reikia. Juk vyrai lyg maži kačiukai – gali jais manipuliuoti, tik turi būti bent šiek tiek gudresnė, kad jie to nesuprastų. Ir dar vienas dalykas. Kai jam tavęs reikia, tu turi būti SU JUO! Moterų bėda – jos per daug galvoja. Kodėl jis pažiūrėjo į mano pusę? Ar aš jam patinku? O gal jam kas ką apie mane papasakojo? Kažint, ar gero, ar blogo? O kodėl jis mane pakvietė? Ar jis man kažką jaučia? Kodėl jis taip ilgai nerašo? Kodėl nekelia ragelio? Ar jis manęs nebemyli? Gal jis turi kitą? Ar aš jam nusibodau? MOTERIE! Jei uždavei jam visus galimus klausimus, tai turbūt jau tikrai jam nusibodai. Jei jis dar tavęs neišstūmė per balkoną, tai tikriausiai jis tau kažką iš tikro jaučia... Čiupk už jo lobio bet kur ir bet kada ir su šelmiška šypsena veide pasakyk: „Paimk mane čia ir dabar“. Po kiekvieno karto į tavo sąskaitą bus pervestas didelis pliusas. Kuo daugiau pliusų surinksi – tuo stipresni bus jūsų jausmai. Matematika paprasta. Sėkmės! ;] Vaikinų būna labai įvairių. Būna tokių, su kuriais kelis kartus pasivaikštai pavakare ir pora karų pakšteli į lūpas, o jis tave prisimena ir po trijų metų bei atneša tau į namus rožių per tavo gimimo dieną. Būna tokių, kurie tau patinka, bet netyčia po vienos nakties nuotykio sugadini viską, nes nemoki meluoti, o jie pagalvoja mėnesį ir tau atleidžia. Po to išvažiuoja į užsienį ir esat priversti vienas dėl kito kankintis ligi viskas lieka praeity. Būna ir tokių, kuriuos išdavus, jie prašo ar net maldauja grįžt pas juos ir nenori tavęs prarasti netgi ta kaina, kad teks tave dalintis su kitu. Dar gi būna tokių, kuriems, rodos, jauti kažką stipraus. Neaišku, meilė tai, savanaudiškumas ar tiesiog beprotystė. Ir darai viską, kad juos išsaugotum, leidi naudoti savo kūną, trypti savo jausmus, o po to su ašaromis akyse guli naktimis ir bandai jiems viską atleisti. Būna tokių, kurie nėra labai artimi ir susitinki juos nedažnai, bet sutikus jautiesi lyg niekas pasaulyje nebeegzistuotų. Ir nežinai, ką jis veikė ir kur buvo visą gyvenimą, nematai jo minusų, nors taip bandai juos atrasti, kad galėtum nuslopinti šitą beprotišką jausmą. Bėgi lyg link bedugnės krašto į jo glėbį ir nerūpi niekas, kai jis tave apkabina, nes jautiesi jo glėby reikalinga. Nesvarbu, kiek tai tęsiasi – svarbiausia, kad visada galėsi tai prisiminti. Galbūt net tada , kai turėsi gauruotą riebų vyrą, nusisukantį nuo tavęs naktį – kai tau labiausiai reikia apkabinimo ir krūvą vaikų, kurie nekęs tavęs už tai, kad gimė iš šito beverčio padaro sėklos. Tada galvosi naktimis, žiūrėdama į lubas: „ O gal mums būtų kas išėję. Jei tik aš būčiau pabandžius. Jei nebūčiau nuleidus rankų. Jei būčiau turėjus bent truputi daugiau pasitikėjimo savimi..Gal...“. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2009 m. sausio 28 d. 20:52:25
____________________
First they ignore you, then lough at you and hate you. Then they fight you then you WIN...
2009 m. sausio 28 d. 19:59:16
2009 m. sausio 28 d. 19:56:54
taškai Tau. taip taikliai,kad net nu.
2009 m. sausio 28 d. 18:01:09
____________________
First they ignore you, then lough at you and hate you. Then they fight you then you WIN...
2009 m. sausio 28 d. 11:45:32
____________________
expect the best, be prepared for the worst, fuck what others think & do your own thing. Skaityk mano blogą: http://16div.tumblr.com
2009 m. sausio 28 d. 10:46:27
gyvenimas nera apsurdiskas, nebent pati gali pasirinkti absurdiska gyvenimo buda
as aisku nebandisiu aiskinti, kas yra normalu o kas ne, na bet mano manimu reiketu siek tiek atsargiau rinktis kompanija su kuria geri
idomu buvo skaityti, poziuris.
____________________
Ne dolazi kokio veleno tas kas pazista moterys retai linkes i optimizma — Dancing: The vertical expression of a horizontal desire legalized by music.
2009 m. sausio 28 d. 02:56:13
____________________
First they ignore you, then lough at you and hate you. Then they fight you then you WIN...