Angelou „Virsmas“ Kablyje – įspūdžiai

Kažkaip sutapo, kad mano padidėjęs susidomėjimas kai kuriomis lietuviškos muzikos žvaigždėmis sutapo su jų koncertais Vilniuje. Antradienį aprašiau „Colours of Bubbles“ albumo „Stela“ pristatymą, o ketvirtadienį jau iš darbų skubėjau į Angelou pasirodymą „Kablyje“. Aš Andželiką ir jos kūrybą žinau nuo maždaug 2018-ųjų metų, jei gerai atsimenu, „Antidote“ buvo pirma išgirsta daina, bet fanu patapau išgirdęs „No Rivals“, kuri iki šiol yra mano mėgstamiausia Angelou daina. Bet kažkaip nebuvau on board su atlikėją iškėlusiu albumu „Fazė“ ir po truputį prie jos pradėjau grįžti sulig „Rodeo“. Tad kažkiek dvejojau dėl dalyvavimo, bet vėlgi, dažniau pastaruoju metu į koncertus einu kaip į bandymus prisijaukinti dar neprijaukintą muziką. 

Atėjus į „Kablį“ nustebino ilga žmonių virtinė prie įėjimo – nedažnai tokį anšlagą tenka matyti tokiose mažesnės talpos koncertų vietose. Iš tikrųjų iki Angelou pasirodymo „Kablys“ prisipildė tirštai ir buvo ankštoka, laimei, nutaikiau tikrai gero matomumo vietą. O kol žmonės rinkosi, publiką apšildė didžėjus Christ.png. Iš tikrųjų šitoj vietoj noriu išrašyti padėką organizatoriams, kad jie renginio programą feisbuke paskelbė dar kelios dienos prieš – pavyzdinė pagarba laiką planuojantiems klausytojams, mokykitės kiti! Aišku, vėlavimas dėl nesibaigiančio žmonių ėjimo išaugo iki cielo pusvalandžio, bet tai visiškai suprantamos aplinkybės. 

Kalbant apie Christ.png apšildymą, tai sunkoka būtų pavadinti apšildymu, labiau tiesiog foninė muzika. Nelabai mačiau judesio parteryje, o atliekamą muziką dažnai nustelbdavo masiniai žmonių pašnekėsiai. Didžėjų pasirodymą daug lengviau vertinti ir pačiam absorbuoti kai tai jau yra dūzgės, po visko, o kaip apšildymas tai sunkiai veikia. Aišku, christ.png atliekamas repertuaras, mano nuomone, buvo įdomesnis negu vidutinio didžėjaus, bet bendrai jo indėlis į pasirodymą labai nublanko vos tik scenoje pasirodžius Angelou su grupe. 

O Angelou su grupe darė įspūdį nuo pat pirmosios minutės. Visų pirma, toks scenografiškai dramatiškas įvedimas su akį traukiančiais šviesų efektais ir ausį rėžiančiais (tikriausiai gera prasme) pritariančiųjų vokalisčių balsais. O ir pačios Angelou išėjimas efektingas, energija ir charizma liejosi nuo pat pirmos dainos. Iškart padarysiu esminį pastebėjimą: su gyvais instrumentais Angelou repertuaras skamba daug gaivalingiau ir įdomiau negu studijinės versijos su daug produkcijos / post-produkcijos manipuliacijų. Grupės indėlis į gyvą dainų skambesį, mano nuomone, sudarė didžiąją dalį koncerto sėkmės, nors Angelou gero nusiteikimo ir tikrai sėkmingo vokalinio atlikimo taip pat nereikėtų nuvertinti.

Publiką labiausiai džiugino dideli hitai. Dar pakankamai anksti koncerte Angelou išsitraukė kozirį, vadinamą „A Lyga“, per kurią pačiai Andželikai dainuot iš esmės nereikėjo, parteris čia deliver'ino. Nors man asmeniškai momentu, kuomet koncerto kokybė dar labiau išaugo, buvo dainos „Tiek pat“ stojimas. Nors instrumentinis sąstatas ir taip rokinis (gitara, bosas, būgnai), bet „Tiek pat“ dar labiau paįvairino garsinę paletę ir į bendrą R&B / pop atspalvį įvedė ryškių rokinių spalvų. Toliau šios spalvos išliko. Ir kažkaip įdomiausi momentai man labiausiai sutapo su neįdomiausiais momentais publikai. Kad ir pavyzdžiui, tikrai ekspresyvi gitaristo solo tarp dainų „Apsirengus vasara“ ir „Reikia nedaug“ – ten buvo labai aukštos klasės gitarinė muzika, bet, deja, soluotės garsą skiedė vėl suintensyvėję publikos pašnekėsiai. Ta pati „Reikia nedaug“ – tai, mano nuomone, pati geriausia „Rodeo“ daina, bet publika neklykė taip, kaip per „Patikimiausias“, kurią grupė sugrojo net du kartus (publika koncerto gale labai ragino pakartoti). Nors reikia pripažinti, iš visų didesnių hitų būtent „Patikimiausias“ bendras skambesys buvo bene stipriausias ir paveikiausias. Dar išskirčiau „Opia“ ir „Fazė“ – jos abi skambėjo atmosferiškai pakiliai, įkvėpiančiai, efektingiau negu studijoje. Nesu tikras, galbūt mane atmintis apgauna, bet „Fazės“ pabaigoje gitaristas užgrojo solo partiją, kuri man labai nepatiko, nes tai baisiai priminė David'o Gilmour'o solo iš „Comfortably Numb“ (gal net toj pačioj tonacijoj), tik kiek suprimityvintai. Visgi čia buvo bene vienintelis neoriginalus, nesimpatiškas momentas iš visos instrumentinės sekcijos, tad sakyčiau, labai menkas skundas visumoje. 

Taigi, bosistas (katras kartais išsitraukdavo ir gitarą, ir pajungdavo klavišus) maladec, lygiai taip pat gitaristas su skoningais fill'ais ypač dainų pabaigose. Būgnininko energingos partijos taip pat darė įspūdį. Ir pati Angelou ne tik dainavo, ne vienoje dainoje ji priėjo tam tikras partijas atlikti klavišais ir tai buvo gan įdomus vaizdas – nesi pratęs, kad pop divos be balso ir kūno kalbos dar pasitelktų ir muzikinį instrumentą. Reikėtų paminėti ir vieną netikėtą svečią, kuris prisijungė vokalo partijai dainoje „Apsirengus vasara“ – tai Silvester Belt. Nors nesu jo kaip atlikėjo didis gerbėjas, visgi reikia pripažinti, kad buvo sinergija jo ir Angelou duete toj dainoj ir publika ta taip pat šiltai priėmė. 

Taigi, pusantros valandos pasirodymas atnešė tikrai gerą energiją, geras emocijas, buvo vizualine ir ypač atlikimo prasme labai sėkmingas. Dainų rinkinys buvo subalansuotas „Fazė“ ir „Rodeo“ gerbėjams ir aš asmeniškai būčiau įtraukęs daugiau negu vieną dainą iš ankstesnių laikų (c'mon, where is No Rivals?). Ir jei reiktų išskirti didžiausią minusą, tai pati publika. Aš gal nepratęs prie pop muzikos koncertų, bet mačiau daug žmonių, kurie į koncertą atėjo pagerti / paošti, o ne pasidžiaugti atliekama muzika. Galbūt daug kas sakys, kad galima suderinti abu, bet mačiau aplinkui daug pavyzdžių, kurių požiūris į muziką akivaizdžiai kitoks negu mano. Ir dar pasakyčiau, kad labai daug merginų atrodė pademonstruoti savo stiliovumo labiau negu pasiklausyti muzikos, bet gal jau čia mano old man yell at clouds sindromas per daug lenda į priekį. Visgi drąsiai buvau senesnėje šio koncerto publikos amžiaus skirstinio pusėje, vienas iš retų renginių, kur iš tikrųjų pasijutau senas. 

Žodžiu, super pasirodymas. Linkiu Angelou dar labiau išgarsėti ir rinkti arenas, nes pasirodymo kokybė tikrai pranokstanti daugelį lietuvių muzikantų, įskaitant arenines žvaigždes!

0

Angelou