
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Viskas prasidėjo nuo nelemtos alergijos, kuri šį kartą gali mane privesti prie mano pačios galo. Prakeikti stiprūs vaistai galutinai suėdė mano nervų sistemą ir aš dabar nuoširdžiai galiu pasakyti, kad gyvenu baisiausias savo gyvenimo dienas ir viliuosi, kad ateityje jas prisiminsiu kaip juodžiausią košmarą. Per vieną savaitę pasikeitė mano elgesys, užsidariau savyje visiškai, nieko niekam nesakiau, nesiskundžiau, nesigyriau tik per daug viską ėmiau į galvą ir nesupratau, kad man blogėja. Atšaudavau visiems ir visada, buvau tapusi arogantiška ir man tai atrodė visiškai normalu. Kodėl kalbu būtuoju laiku, na, viliuosi, kad mama, kuri veikiausiai dabar, ankstų rytą vaistinėje beperkanti man stiprius B grupės vaistus man padės, nes šiandien ryte jai viską pasakiau. Pasakiau, kad man blogai. Blogai, nes man atrodo, kad taip yra. Ir nei vienas, nei vienas, kuris tai skaito to negalės suprasti, ką reiškia prarasti visą optimizmą savo pasąmonės pasaulyje, naktį miegoti kankinamai traukulių ir matyti save kaip jau mirusią. Pasakiau, kad bijau, bijau nepasveikti, bijau, nes man atrodo, kad mirštu, nors taip ir nėra. Bet jūs net neįsivaizduojat kaip sunku suvokti kitaip. Kad viskas bus gerai. Kiekvieną dieną noriu verkti, verkti, nes manau jog esu enoreksikė, man krenta svoris, nuo neveikiančios nervų sistemos nebenoriu valgyti, va čia yra baisiausias dalykas. Jaučiu kaip pilvas gurgia, bet smegenys man nerodo, kad aš noriu valgyti. Valgau per prievartą. Labiausiai bijau prarasti nuovoką, turiu galvoti, kad man blogai, nes jei galvosiu, kad man gerai, tikrai neišgyvensiu. Bet vakar pati sau sakiau, kad tai įveiksiu pati, be pagalbos, ir ši mintis buvo tokia bloga, jog ji taip pat lygi mirties rankai. Šiandien ryte sėdėjau prie savo mylimiausių blynų su aviečių uogiene ir jų nevalgiau. Nes nenorėjau. Sėdėjau ir verkiau, nes supratau, kad tai - pabaigos pradžia. Sėdėjo mama ir laukė, kad aš jai pasakysiu, kas vyksta. Smegenys nefuncionavo ir liepė nieko nesakyti. Bet aš pasakiau, pasakiau viską, ir verkiu dabar, verkiau visą rytą, nes bijau, tikrai bijau, bijau kad viskas gali pasibaigti blogai, nes gerai galvoti negaliu. Tik ne su tokia nervų sistema. Kiekvieną naktį prieš užmigdama meldžiuosi Dievui ir visoms senosioms dvasioms, šaukiu močiutę, kad man padėtų, nes nenoriu mirti. Noriu, kad viskas baigtųsi gerai, nors dabar man atrodo, kad tai neįmanoma. Aš.Turiu.Pasveikti. T I Feat Justin Timberlake - Dead And Gone |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2009 m. gegužės 2 d. 13:47:56
____________________
expect the best, be prepared for the worst, fuck what others think & do your own thing. Skaityk mano blogą: http://16div.tumblr.com