Atgyvenimas \ Stabdis \ Atgimimas

Visai neseniai išgyvenau du gana sudėtingus etapus:

I. Atgyvenimas. Pradėjau atsijungti nuo prievolių, gyventi be įsipareigojimų, nepaisyti visų sunkumų, numoti viską ranka, tiesiog po truputį atsileidau.

II. Stabdis. Buvo atgyvenimo kulminacija - pradėjau visiškai nusispjaut į atsakomybę už save ir savo galimybes. Buvo viskas px, nes man jau buvo vasara.

III. Šiandien gyvenu atgimimą. Pagaliau man silpnoka pavasarinė depresija praėjo. Dabar aš vėl Einaras. Vėl ir vėl. Kaip visada, toks ir noriu likti.

Taip, sudėtinga ištverti tai, kaip ant tavo kupros krauna, krauna ir dar kartą krauna. Šiandien tiesiog supratau, kad į tam tikras užduotis turi būti dedamos tam tikros pastangos, tam tikros investicijos. Ir tas jų kiekis turi būti pakankamas, kad užduotis būtų įvykdyta. Tokia gyvenimo filosofija-pliurpologija.

Nebaigsiu. Penktadienį teoriškai gavau dvejetą. Praktiškai ne, nes teks perrašyt. Viso to priežastis - mano atlaidumas, mano prastas pasirengimas. O gal laiko stoka? Nemanau, 70 % kaltės priskirsiu sau. Nepaisant to, jubilijatas nutraukė elektromagnetus bandydamas atplėšti metalinį pasvarą nuo jo. Toks tradicinis įšventinimas. Kažkada ir klasiokė savo "sweet sixteen" švęsdama išvartė šarmus chemijos kabinete. Daug NaOH tada jai kliuvo. Kliuvo valyt

Baigiam tas pliurpologijas, nes net man žiovulys ima. Reikia turbūt pradėti ieškoti veiklos, nes veikla labai svarbu. Tai tiek kol kas žinių iš manęs. Palieku dainų: