Carouselambra - nelinksma karuselė

Carouselambra*

Sesės nuošaly lūkuriuoja kantriai, nesiskundžia

kada ramybės rate bus ir joms vieta,

tikėdamosi išsilaisvinimo sekundžių

iš skambučio, kurio galbūt nebesulauks niekada.

Anais šviesiais laikais joks įsibrovėlis nedrįso

kėsintis trikdyti įvykių sklandžios eigos,

kur džiaugsmas vien ir rankos saulėn tįso,

kai meilė liejos per kraštus rūmuose gausos.

Vis tik palaimoje puotos, kokios galėjo trokšti,

nesibaigiančius šokius aptemdė jiems viena diena

tarp savo sienų bauginančiai beformio bokšto,

kurios jų džiaugsmą saugo, nuo abejonių apgina.

Beveidžiai legionai stovi, beketinantys raudoti,

perversk monetą ir tvarka į peštynes pavirs,

ir taip staiga, nespėjus dar net pagalvoti,

bet neatrodo, kad klausimų turėtų bent kuris.

Kokia aštri legendinio medžioklio visa matanti akis,

ieškanti nieko neįtariančių ir silpnų,

o bejėgis pasakų herojus sėdi, pasipūtęs tiek kad negalįs

pakelti ranką prieš priešą ir jo grėsmę iš gelmių.

Kas nusausintų skruostus liūdintiems ten, a?

Kuriuos neša į tuščių prakalbų jūrą?

Ir užsipultų likimą ir kurtų „statuso planą“,

tačiau nei vienas jų dangaus po ranka neturi.

Kur tavo žodis, kur buvai išvykęs?

Kur tavo pagalba, kur tavo strykas? Strykas

Šarvai tie nespindi, šalta ši diena

Sunki buvo kelionė, o kelias – tamsa. Tamsa.

Aš gavau žinią. Pasilikt negaliu jau.

Nei dienos neištverčiau.

Anei dienelės ilgiau.

Pažadintas iš sargo miego

Dingtelėjimo pačiu laiku

Atleidęs gniaužtus sviedžiau raktus

Dabar žinodamas lieku

Dabar ilsiuosi ramus

Valgyk vaisių, bet lai sėkla saugi bus

Jie turėjo likti!  

Dabar žinodamas lieku

Dabar viskas savo ritmu

Valgyk vaisių, bet lai sėkla saugi bus...

Daina, niekad neatlikta ištisai koncertų metu, suniekinta kritikų ir ilgą laiką ignoruota fanų.

Mano, ir kiek menu, Einaro visų laikų Led Zeppelin topo 10 uždarančioji.  Vienintelė daina, neturinti rusiško vertimo ar padorios anotacijos. Tiek, kad ji turi 'The Battle of Evermore‘ asociacijų ir užuominą grupės draugams: „Take off the fruit, but guard the seed.“ Kodėl gi ji mane traukia? Jau pirmą kartą išgirdus, man užkliuvo jos nuotaikos disharmonija, neproporcingas sumikšeravimas ir šiaip, gan besiskirianti iš grupės repertuaro.

*Carouselambra, darbinis pavadinimas „The Epic“, nes jos trukmė ilgesnė nei 10 min., savo naują pavadinimą gavo dėl Džono Paulo Džonso sintezatorių lipnios repetatyvaus rifo melodijos, panašios į muziką, skambančią lunaparkuose, kur karuselės ir panašūs atrakcionai. Daina susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje dominuoja bravūriniai klavišiniai, bosas ir būgnai, beveik visiškai užgožę liūdną Planto vokalą, tad pirmų  posmų žodžiai sunkiai šifruojami. Antroje dalyje Peidžo gitara turi įsimintiną solo, o Planto dainavimas ryškesnis, tekstas suprantamesnis. Trečia dalis skamba pirmosios tempu, bet čia visi grupės nariai skamba lygiasvoriai. Skiriasi trijų paskutinių posmų eiliavimo forma, kuri panaši į antikinį trieilį posmą, kur eilučių rimas kartojasi sekančiame posme.

 Dainos autoriai: John Paul Jones, Jimmy Page ir Robert Plant. Plantas tekstą dainai sukūrė išgyvendamas sūnaus mirties tragediją, ir tai atsispindėjo dainoje. Įtemptus Led Zepplelin narių, išskyrus Džoną Bonhamą, santykius galutinai pagadino kolektyvo nejautrumas, pademonstruotas Robertui, nesudalyvavus Kerako laidotuvėse. Tarp Roberto ir Džonso visą laiką buvo atstumas. Plantas buvo arogantiškas pastarojo atžvilgiu, mėgo iš jo pasišaipyti.  Su Peidžu jį siejo  artimi ryšiai, tiek kūrybiniai, tiek asmeniniai. Jis Robertui buvo didvyris, kone legenda, tad  labai tikėjosi jo paguodos ir paramos sunkiu laikotarpiu. Tačiau Peidžas pats išgyveno depresiją dėl narkotikų ir polinkio į alkoholį, kurio žlugdantis poveikis jau visu pajėgumu griovė geriausio abiejų draugo Bonhamo asmenybę.

 Dainos teksto aiškinimas paremtas forumo https://forums.ledzeppelin.com/topic/23509-take-of-the-fruit-but-guard-the-seed/ dalyvių diskusija. Mano pasirinkimas subjektyvus, tačiau man nuojauta kužda, kad tai gali būti arti tiesos.

 Pirmame posme minimos sesės nuošalyje yra Planto žmona Maureen ir jos sesuo Shirlei, su kuria susitikinėjo dar prieš susipažindamas su busima žmona. Po skyrybų Plantas atnaujino santykius su Shirlei, netgi abu susilaukė sūnaus, tačiau taip ir nebuvo susituokę. Nuošalyje reiškia toli nuo kelio, kuriame vyko Roberto gastrolinis gyvenimas, pilnas visokiausių pagundų ir pavojingų nuotykių. Tad moterys jautė nuolatinį nerimą, kurį trumpam nutraukdavo sulauktas telefoninis skambutis. Jo nebuvimas reikštų nutikusią nelaimę. Anie šviesūs laikai mena laikotarpį, kai Maureen vykdavo į gastroles kartu, o grupėje vyravo santaika.

 Antras posmas parašytas Plantui pamėgta romantine riterių epochos maniera. Rūmai, dantyti bokštai, puotos su šokiais ir lemties pasireiškimas. Toji nelemtoji diena gali būti sūnaus Kerako mirtis, taip pat autoavarija Rodoso saloje, vos nekainavusi vokalistui gyvybės, arba gilėjanti krizė santykiuose tarp grupės narių. Tos abejonės, nuo kurių saugojo bokštų sienos, yra manoma, finansines menedžerio Granto ir Peidžo paslaptys atskyrai nuo Planto. Beveidžiai legionai, ko gero, yra gerbėjų minios koncertuose arba tiesiog grupės gerbėjai. Jų palankumas nėra stabilus, jis gali diametraliai pasikeisti nuo kiekvieno išleisto albumo.

 Su trečiu posmu galima sieti konkretų Planto tragedijos ir didžios nuoskaudos pliūpsnį.

„Storied hunter“ verčiu legendiniu medžiokliu, nors tai greičiausiai poetinis giltinės pavadinimas keltų folklore. Tas akylas medžioklis renkasi silpnuosius, nesiginančius, kokiu tapo Planto penkiametis sūnelis. Toliau Robertas iš apmaudo užsipuola Džimį, kad šis jo dievinamas herojus nesiteikė palaikyti jo tokią sunkią valandą. Nesulaukė nei paguodos, nei pagarbos.  Nė kiek neguodžia kitų standartinės užuojautos, kad dabar Kerakas geresniame pasaulyje. Kas je tokie, ar jie tiesiogiai pažįstami su dievu, kad tai garantuotų.

 Gražiausia dainos vieta, papuošta Peidžo gitaros improvizacija, parašyta grynai dviprasmybėmis, kad nebūtų taip akivaizdu, kas jį taip užgavo.  Eilutės kaip viduramžių giesmių, retoriniai klausimai su kaltinimais. Mums palikta užuomina „Bow“, kur tavo apginantis lankas?, o gal garsusis strykas. Visiems įsimintinas Džimio solo https://www.dailymotion.com/video/x307v. Bet taip pat  tai gali būti priekaištas, kad dainos sesijos metu kiekvienas muzikantas savo partijas įrašinėjo atskyrai vienas nuo kito. Nebeblizgantys šarvai gali simbolizuoti tiek grupės abejotiną ateitį, tiek paties Planto būseną. Į antros dalies pirmo posmo retorinį klausymą „Where was your word...“ gautas atsakymas „I heard the word“, kurį reikia suprasti kaip skambutį iš namų apie tragediją. Tai buvo paskutinis lašas suvokimui, kad jis nebenori, tiesiog nebegali likti grupėje.

 Trečia, migločiausia dainos dalis, mano paties nuomone, kalba apie tą momentinį praregėjimą, pabudimą iš fantazijų pasaulio, kurį taip sergėjo. Jo nebereikia, jis išmeta raktą nuo jo. Plantą aplanko žinojimas kaip yra iš tiesų -  „Take off the fruit, but guard the seed“. Vaisius tai grupės sėkmė, bet sėkla yra jos muzikantai. Mėgaukis šlovės vaisiais, bet nepamiršk, kas jos kūrėjai. Šis devizas skirtas Grantui ir Peidžui.