Gdanskas - Mystic, diena 4 pagal Alvydą

Šeštadienis, paskutinė diena - Dark Tranquillity, Vader, Apocalyptica, Sepultura ir Tiamat mane dominančios grupės. Iš jų esame matę tik Vader Anykščiuose ir tuomet lenkai gerai įsiminė. Lenkijos death metal pionieriai ir lyderiai.

Bet aš primygtinai sūnums siūliau paklausyti Landmvrks, nes prancūziško metalcoro dažnai nepamatysi, juolab, kad mažylis gyvena Prancūzijoje ir turės galimybę pasiieškoti jų, jei dabar patiks. Patiko ne tas žodis. Jauni prancūziukai atgrojo programą dešimtukui. Landmvrks‘ų nu metalis vietomis skambėjo galingai kaip Architects. Man jie patiko labiau, nei pernai matyti Bring Me the Horizon. Važiuodami namo sekmadienį praklausėme du jų albumus.

  Dark  Tranquillity nuskriaudėm  iki trijų paskutinių dainų, nes pernelyg užsilankėme po suvenyrų parduotuves, tačiau Vader būtinai norėjau stebėti nuo pradžios iki galo. Startavo grupė demonišku tempu ir jėga. Ką nors išskirti, būtų sudėtinga, nes negalėčiau išvardinti dainų, apart tų, kurias įsikėliau į savo Mystic playlistą. Ir nė vienos iš jų Vader neįtraukė į savąjį. Taigi platinau akiratį lyjant nemenkam lietui ir likau patenkintas tiek reginiu, tiek garsu. Labai geras garsas, o juk ta pati parko scena. Įsimintinas grupės bruožas – labai greitas tempas. Lenkai rėkia „zaperdol‘. Patiko.

   Lietus myžčioja be sistemos, nieko nepadarysi. Apsiaustus tai apsivelki, tai kiši kuprinėn, bet Apocalyptica įneša širdin tiek šilumos, kad lietučio nebepaisai. Baiminausi, kaip suomių violončelės atlaikys tokią drėgmę. Bet joms nė motais oras, kaip ir tai, kad jas tąso už kaklo, apžergia, ar guldo ant nugaros. Grojo Apocalyptica išskirtinai Matallica koverius, kur vokalo partiją atliko publika. Aranžuotės tiesiog stulbinančios, kur kas išmoningesnės, nei pirmame grupės albume. Eicca Toppinenas pabrėžė, kad jau yra Plays Metallica, Vol. 2.

Dar nesu jo girdėjęs, tad nustebino St Anger Apocalypticos atlikime, ko neišgirsdavau pas Metallica. Reikės nusiimti raudona beretę ir perklausyti tiek  Plays Metallica, Vol. 2, tiek St Anger. Visas playlistas patiko be išlygų, tačiau One viršijo viską. Tai reikia dar ir matyti. Bendrai, grupės bendravimas su žiūrovais, jų pasakojimai ir sceninis artistiškumas labai prisidėjo, kad tas koncertas neišblėstų po savaitės.

  Bathory tribiutorius praleidome, paklausę porą, trejetą dainų. Ne todėl, kad nepatiko, tiesiog nuėjome užvalgyti, o paskui užsiimti auksinę vietą už didžiosios balos pagrindinėje scenoje, tada tau prieš akis nestovės dvimetrinis arba skėtis. Taigi Sepulturai pasiruošta.

 Sepultura koncertavo Anykščiuose, galit patikėti už 80 lt. Tai buvo 2009, po A-Lex albumo. Tas pats Derekas Grynas, Paulo Pinto, Andreas Kiseris po 16 metų. Neturiu ką pridurti, koncertas nepamirštamas, vaikas vis baksnoja į šoną – va, va [Roots, Boody Roots] kas kartą, kai į scena įneša aukštą būgną. Aš sakau - dar ne, jie pasilaikys pabaigai. Argi nebuvau teisus.

  Dar buvo tikslas pamatyti Tiamat, tačiau vaikiai perkalbėjo, reikia susitvarkyti, išsiplauti ir ruoštis namo.

Tad sudie. Gdanske, iki kito. Adios.