
Šiandien dar ir po 7 pamokų turėjau tiek energijos, kad dar tiek pat galėjau atidirbti. Miego nors ir trūksta, bet dėl kažko užplūdo labai teigiamos emocijos. Dėl ko? Gal, kad šiandien tiesiog sekasi. Ir pagalvojus, kas gi čia nusisekė, ogi nieko. Tik dar viena pakankamai nyki diena atgyventa. O gal dėl to, kad šiandien nusprendžiau stengtis įstoti į "pavyzdingo mokinio" statusą. Gal nesiausdamas sutaupau energijos. Bet žinau, tiesiog nujaučiu, kad man sekasi. Na, šiandien kiek mažiau šokiravo pasakymas "viskas būtų gerai, jei ne tavo, atsiprašant, durnas charakteris", nei "čia lyg žaidimas" (kalbu apie trijų pastabų santvarką, kuri reiškia, kad jei gauni tris kartus pastabą, esi metamas iš mokyklos). Dar vienas dalykas, kuris parodo, kad ne tik mes žaidžiam su mokytojais, o ir jie su mumis. Pristatau ZAPADLO DĖSNĮ (kuri jau ir cccrazyggirl minėjo, tik čia maniškė versija): Jei fizikos mokytoja išvadins jus bepročiais ir tu tai pakartosi, gausit nuobaudą už patyčias tik jus, mokytoja pasiplaus. Dabar nutraukiu kalbas apie mokyklą. Dabar man sekasi niekaip, išvis esu lyg Ponas Niekas. Tiesiog nujaučiu, kad mane vėl gali aplankyti Nuobodys, kuris teigs, kad mano žiovavimas pats dažniausias pasaulyje. Oras geras, todėl vykdau keletą misijų. Vakar mano misija: >20 km pravažiuoti su dviračiu. Šiandien: aplankyti tokį vieną žmogų. Tuo pačiu teko pakalbėti apie kitą žmogų. Gerai, šiek tiek pasidalinsiu su jumis. 18 valandos pokalbis (dialogas): - Aš nežinau, kaip jis taip gali gyventi? Tik kompiuteris ir kompiuteris. (aš) - Neįsivaizduoju aš irgi. Jis nieko absoliučiai nieko nemoka. (1 draugas) - Jūs matet, jis net nuobliuot normaliai medienos nemoka. (2 draugas) - Tai senelis dirba už jį sode viską. Aš pats klausiau, kodėl nepadedi. Jis sako: "tai kam man reikia, tai geriau prie kompiuterio pasėdėsiu" (1 draugas) - Aš neįsivaizduoju, ką jis darys užaugęs nieko nemokėdamas? (aš) - Jis pats sakė, kad gyvens ten kur gyvena, prie kompo sėdės. (1 draugas) - Sėdės motinai ant sprando? (2 draugas) - Taigi ta motina jį išvarys, kai 18 sueis. (1 draugas) - Neišvarys. Aš ją pažįstu. Ir 50 metų kai bus, ji neišvarytų. Bet man įdomu, ką jis darys tada, kai tėvai į pensiją išeis, ar išvis numirs? (aš) (tyla) - Ai, nežinom. Tegul jis sėdi prie to kompo, man jau nebeįdomu. Žodžiu, žlugęs žmogus. Man tai net gėda būtų gauti tokius pažymius (1 draugas) - Bet kokia motina... Tada pernai, kai jis motinai pasakė, kad 4 neigiamus išvedė, motina sakė: "a, tai tik tiek? Tai dar pyragą iškepsiu, kad pataisų eisi..." (aš) ... Ką jus manot apie tokį žmogų (mano klasioką beje)?
Tai ką, pavasaris artėja. Pasidžiaukime... O grojaraštyje daina, prie kurios šiandien "prilipau"
|
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2012 m. kovo 23 d. 21:47:21
Mėgstam apkalbinėti, o jį atkalbėtį gali, bet viskas bus veltui. Jis nežino kas yra gyvenimas... Kompiuteris viską užvaldo. Aš džiaugčiausi, jei kompiuteris nebūtų išvis išrastas. Niekas net nežinotų tokio daikto ir visi laiką kažkiek tai naudingai praleistų.
Šitoj situacijoj reikia labiausiai aptarinėti "herojaus" motiną, manyčiau. Kokią ji įtaką daro. Ji nė kiek nesirūpina dėl savo vaiko. Leidžia prie kompo per naktis sėdėt, 2 renka sūnus, o jai visai nerūpi. Jis pats yra sakęs
- Mano motinai viskas px.
Gal norėjo pasipuikuoti prieš kitus, kokia "kieta" jo mamužė. Bet, pažinodamas ją, žinau, kad ponas "herojus" nemelavo dėl jos.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. kovo 23 d. 21:34:46
Nesakykit, malonu aptarinėt gyvenimus tų, kurie jį griaunas. Nesmagu pripažint, bet malonu
.
Nors jei jūs nuoširdžiai sakot "ne" - didžiuojuosi jumis! Ir aš vis stengiuosi jūsų pėdomis pasekti.
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.