Daugiau apie ugnį (su Yes; FKA Twigs)

Aš nesu labai atlaidus žmogus. Aš nemėgstu suteikinėti antrų šansų. Kai nueinu, paprastai nueinu su visam. Tačiau aš supratingas, atviro proto žmogus – aš galiu atjausti. Atjausti, tik be empatijos. Suprasti, bet be įsileidimo į širdį. Aš taip pat esu ganėtinai atkaklus ir užsispyręs žmogus. Nors kartkartėmis gal per daug greitai pasiduodu, per mažai įdėjus darbo. Dažniausiai kai kamuoja dviprasmės mintys, klausimas ar verta, ar tai nuves į gerą, ar į aklavietę. Arba kai jaučiu per mažai ugnies iš savęs ar iš išorės. Taip pat esu į perfekcionizmą linkęs žmogus. Nors nuovargis daro savo, ir kartais pakerta perfekcionizmą, tačiau jo esmė nedingsta. Reikia išmokti savęs neplakti – juk nesi nei darbinis arklys, nei darbui sukurtas robotas, nei nukryžiuojamas Jėzus Kristus. Reikia leisti sau kartais nieko neveikti. Pabūti tyloje, pažiūrėti į dangų. Leisti sau išgirsti savo mintis. Pačias tamsiausias, tykančias toliausiuose sielos užkaboriuose. Net jeigu jų bijai labiau už viską. Tačiau kai rašau, kiekviena detalė tekste man turi būti tobula. Jei tekstas man netobulas, ar arti tobulumo, jis tiesiog neegzistuos. Netobulumai bado akis ir verčia dirbti prie jų ilgiau. Kartais susikoncentruoju per daug į smulkmenas, pradedu nebematyti didžiojo paveikslo. Būna apsiblausia akyse. Bet kai tapai, labai svarbu atsitraukti ir pasižiūrėti į piešinį iš tolo. Ir iš skirtingų kampų (perspektyvų). Galbūt net meilėje yra tas perfekcionizmas. Galbūt dėl to mylėti sunku. Nors turėtų būti lengva. Sako, dalintis meile nieko nekainuoja. Bet tai netiesa – ji irgi turi savo kainą. Ne visi pasiruošę ją mokėti. Meilė kartais tampa sunkiu darbu, kuriam reikia atsidavimo. Bet kažkodėl jos ugnis net ir vargstant neužgęsta. Galbūt priešingai – ugnį maitinant, tik stiprėja. O jei užgęsta – galbūt tai net ne tikra meilė. Tik išblėstantis susižavėjimas. Ir vis dėlto, ugnis – šildo, bet joje galima ir sudegti. Galbūt meilės būna per daug, prieštaraujant Andriui Mamontovui. Todėl reikia laikytis tam tikro atstumo.

Kažkaip pritinka čia Yes – Real Love. Kuri greičiausiai yra ne tik geriausia iš albumo „Talk“ (1994 m.), bet ir visoje Yes diskografijoje man viena geriausių, jei ne pati geriausia daina. Nepriekaištinga nuo pradžios iki galo. Iš muzikinės pusės tiesiog pavyzdinis progroko kūrinys. O ir dainos tekstas kažkoks mįslingas – apie aukštesnę misiją, „master plan“. Galbūt mes visi užmiršome savo misiją. Labai patinka dalis, prasidedanti nuo 2:30, su žodžiais

„Far away in the depths of Hawking‘s mind,

To the animal, primalistic grind,

You bring me reason, a simple fact of life,

You don‘t say you‘re sorry,

Call this real love(...)“

Dar esu į progresą linkęs žmogus. Aplinkoje, kuri stagnuoja, ypač kai matau neišnaudotą potencialą, man sunku išbūti. Jautriai reaguoju į žemesnio dažnio vibracijas (ar kaip tai pavadinus). O kitų žmonių vibracijų sąmoningai nemoku kelti. Todėl savo aplinką renkuosi atsargiai, pasišalinu, kai negaliu pakelti, ir dėl to kartais atrodau per toli kitiems. Anksčiau buvau nuolatinėje sunkioje aplinkoje, o tai kėlė begalę problemų. Jeigu per ilgai būnu slegiančioje aplinkoje, kyla pavojus kartu nugrimzti žemyn. Todėl dabar mano gyvenimas man yra geriausias per visus laikus – galiu geriau rinktis ir valdyti aplinką bei aplinkybes. Labai daug išmokau. Dėkoju aukštesnėms jėgoms (ar kaip tai pavadinus), kad palaikė mano stiprybę. Aš nebegrįšiu atgal, ir nekartosiu daugiau tų pačių pamokų. Mano širdis atvira naujoms. Galbūt jau išmokau, galbūt jau susitaikiau su dalykais, kurie, regis, nenori manęs paleisti (nors aš galbūt norėjau paleisti juos). Ar yra didesnė palaima už susitaikymą su likimu? Paleidus savo bagažą, nusimetus akmenis nuo pečių ir krūtinės, išsivalius protą taip, kad vėl šviesiau akyse. Grįžus į kūdikio būseną, kai niekas dar neslėgė ir nieko gyvenime nežinojai. Ir galbūt pradedant vis iš naujo. Su vienais dalykais tokiais, kurie atrodo amžini, o kitais ateinančiais ir išeinančiais. Taip ir reikia gyventi – amžinybėje būnant vaiku. Tik taip niekada nepavargsi. Tik taip palaikysi ugnį gyvą.

FKA Twigs yra įdomi, unikali atlikėja, kuri vis eksperimentuoja naujais skambesiais. Ankstesni albumai „MAGDALENE“ (2019 m.) ir „CAPRISONGS“ (2022 m.) neužkabino tiek, kad norėčiau daugiau klausytis, nors jie savaip geri. „cellophane“ įsiminė kaip kažkas įspūdingesnio. O dabar netyčiomis užmačiau YouTube pasiūlytą naujo singlo „Perfectly“ klipą ir susidomėjau paspausti. Kol kas galiu tik pasakyti, kad nenusivyliau ir dabar laukiu daugiau. Tada sumaniau panagrinėti albumą „EUSEXUA“ (2025 m.). FKA Twigs pasuko link elektronikos ir dance muzikos. Drįsčiau net teigti, kad girdžiu Björk vietomis, dainose „Room of Fools“ ar „Keep It, Hold It“. Na bet čia aš tenorėjau pasidalinti labiausiai patraukusia daina iš naujausio albumo – „Striptease“.

„Opening me feels like a striptease,

Silk for my tears, and lace for my fears,

I‘m stripping my heart 'till my pain disappears“

	6			Yes - Real Love
	1			FKA Twigs - Striptease