Didieji Lūkesčiai

Vasara – koncertų festivalių sezonas. Su skaudančia širdimi prisimenu Velnio Akmens dienas. Kas per puikus festas buvo, deja, taip nešlovingai užgesęs. Aš nepraleidau nė vieno sezono nuo pat 2012-ų ir per tą laiką pamačiau bei išgirdau daugybę tada garsių ir dar daugiau dabar jau spėjusių išgarsėti grupių.

Bet negi taikstysies su tokia padėtimi, yra ir kitų festų. Taigi, artimiausias man vietos ir muzikinio formato variantas yra Gdansko Mystica. Bilietai ne ką brangesni nei Devilstono, užtat koncertuojančių grupių vardai daugiau negu žinomi ar girdėti: be legendinių Megadeth, Accept, Bruce Dickinson, Paradise Lost  susitiksiu su jau pamėgtais Kadavar, Leprous, Bring Me the Horizon, Machine Head, Satyricon, Biohazard, Fear Factory. Pamatysiu jau net pamirštus Sodom bei Orange Goblin, o taip pat tik pernai atrastą Guapa. Prisiminsiu jau matytus Crowbar, Graveyard  ir Zeal and Ardor, o svarbiausia būsiu Slayer gitaristo Kerry King‘o debiuto liudininkas.  Kad tik atlaikyčiau tokį krūvį ir karštį – palapinės nebus pašonėj, kaip Anykščiuose, o viešbutukas už 2-3 km. Dedu viltis į lenkiško Žywiec gydomąją galią. Ką žinai, gal tai mano paskutinis toks renginys, bet kol galiu – kabinuosi. Rytoj kraunuosi daiktus, o poryt – startuoju. Manau kai ką aprašyti mūsuose iš to ką patirsiu ir pamatysiu, kol atmintis dar nepaveda. Tad tam kartui – iki.