Egzistencializmo krizė

Šiandien buvau geriausio draugo sesės diplomų teikime. Smagus įvykis. Įdomu buvo palyginti kaip skiriasi VDA menininkų organizacinis aparatas nuo VU nomenklatūrinės mašinos. Reikia pripažinti organizacinėje kovoje 1:0 VU naudai, na bet aš ne apie tai. (Jei pradėčiau analizuoti savo santykį su VU, galėčiau papildyti Einarui draugiją ir šalia jo raštų, leisti "Tamsioji VU pusė: purvas ir ne tik"). Gražu žiūrėti į jaunus besišypsančius veidus, matyti žymiai didesnį emocijų kiekį (vėlgi, menininkai, jiems jų netrūskta), nei kitur kur tekę būti ir vertinti. Prisiminiau save prieš metus irgi visa apsitenkinus pėdinau į Šv. Jonų bažnyčią, prisidabinus (saikingai ir savo pastangomis, apsieita be stilistų, kirpėjų ir t.t. pagalbos), kur jau) laukė šeima, giminaičiai (na taip, punktualumu nepasižymiu, ypač, kai tušu ir laku akis baksoju), po dar pusantros valandos su mėlynu aplanku pozavau kartu su šeima, kursiokais, draugais ir t.t. Buvau laiminga, nors ne iki galo, nes sekantį ankstyvų rytą laukė stojamasis egzaminas į analitinės žurnalistikos magistrantūra. Vakare tūsas baržoje, iki ryto, na man iki 1 - 2 valandos nakties, bet still buvo faina. 

Tada vasara su nuolatiniu darbo ieškojimu ir infantilia mintimi, kad ei turiu aukštojo mokslo diplomo, va dabar tai susirasiu darbą, uždirbsiu milijoną ir būsiu kieta (nu gerai su milijonu biškį perdedu). Tai taip vasara ir praėjo... O darbo ir negavau. Atėjo ruduo, mokslai, senosios studijos, na ir finišo tiesioji dabar. Paskutinis egzaminas. O tada praktika. Vėl be vasaros. Kažkaip keista, kai iš kažko išgirsti, kad šiandien penktadienis, o dar "Kultūros naktis", o kitą savaitę ir Joninės. Kažkaip nebeskiriu tam dėmesio. Tiek veiklos prieš akis. Bet vis kyla mintis, o kam visa tai? Paskutinė sesija, jau doktarantūra tikrai netraukia. Noriu pradėti save brandinti, mokytis ir tobulintis savo malonumui, studijos to nepadeda. Mano smagiausias vasaros malonumas knyga, kėdė arba pledas ir vandens telkinys. Ech... kaip seniai tas buvo. Kažkaip kuo labiau senėju, tuo labiau materialėju. Man atostogos ir pramogos susijusios su finansais ir net nesvarbu kokios srities tos atostogos, kad ir to pačio vandens telkinio ir knygos, o norint tai turėti, reikia pinigų, o norint pinigų, reikia dirbti, o norisi dirbti, tai kas teiktų malonumą, kad neatsitiktų taip, kad sėdi 20-30 darbe, kurio nekenti ir su lig kiekvienais metais brauki kalendoriuje metus iki pensijos... 

Na, kad nebūtų labai pesimistinis dienoraščio įrašas, skiriu nuostabų, stiprią nostalgiją sukeliantį kūrinį: