Eurovizija 2021. Topas prieš konkursą: 31-39 vietos

Taip nekęst danų, jog kaltint juos neįprasta laiko percepcija ir gyvenimu ne toje pačioje realybėje. Čia naujas hate'o lygis. 

Nu lauksiu, kokios dar išminties ateityje paserviruosi 

Pribaigiant su Danija, vėliau dar toptelėjo mintis, jog panašus vaizdelis man jau matytas... bet kur? Ir netrukus supratau: ogi trilogijos „Atgal į ateitį“ pirmoje dalyje. Joje Martis Makflajus laiko mašina nukeliauja į 1955-uosius ir atsidūręs išleistuvių šventės scenoje, nusprendžia sugroti Chuck Berry'io „Johnny B. Goode“ – tai, kas minimu laiku dar nebuvo sukurta (bus tik 1958-aisiais), tačiau Marčiui gerai žinoma – „an oldie“, kaip pavadino jis (atvykęs iš 1985-ųjų). Jis pademonstravo Chucko „duckwalk“, o jo rokenrolo gabalą užbaigė, perėjęs į gitarinį solo, imituodamas Eddie Van Haleną, Angusą Youngą, grojimą už galvos kaip Jimi Hendrix ir spyrį į stiprintuvą kaip Pete Townshend. Tame solo galima išgirsti hard roko, heavy ir thrash metalo rifus ir melodines struktūras... visi šie žanrai atsirado daug vėliau nei 50-ieji.  

Filme publika liko apšąlusi, nes nieko panašaus anksčiau nebuvo girdėjusi ir mačiusi. Sąžiningas vaikinas Martis visai nenorėjo prisiimti autorystės laurų, tačiau dėl svarių priežasčių tiesiog negalėjo prisipažinti, jog visa tai jis nukopijavo.

Tuo tarpu danų situacija tematiškai yra panaši ir tuo pat metu – kardinaliai priešinga: šis duetas tarsi nori mus įtikinti, jog tai MES egzistuojame kažkokioje paralelinėje tikrovėje, kurioje dar nieko nežinom nei apie F. Merkurį, nei D. Boleną ar, kaip tu minėjai, Wham! :) 

P.S. Kitus tavo straipsniukus irgi pakomentuosiu, tik neprižadu greitai. Ir sekančios mano „paklodės“ greičiausiai nebus tokios plačios, nes nebeliko kandidatų, panašių į norvegus ar „legendinius“ danus, tačiau... visgi regiu keletą kūrinukų, kuriems mielai pritaikysiu sultingų epitetų 

Ir tau, ir Rūtai reikia atsidaryt irgi blogus. Nes man būtų gaila tokias teksto sienas į šiaip sau komentarus rašyti. Arba podcast'ą kokį užkurtį. 

Man patiko tavo rant'as danų aspektu. Nesugebu tiek skepticizmo sugeneruoti jokiai panašios stilistikos dainai. Tiesa, dėl danų kalbos: aš esu germanų kalbų šeimos didis fanas. Nors moku tik anglų ir vokiečių (ir tai, dėl vokiečių turbūt teisingesnis žodis yra mokėjau), bet man ir olandų, ir norvegų, ir švedų, ir danų (tiesa, pastaroji galbūt mažiausiai) skamba nuostabiai tiek šnekamojoje kalboje, tiek dainose. Bet aš žinau, kad tai nepopuliarioji nuomonė (daugiau žmonių yra romanų arba slavų simpatikai). 

Dėl Victorios: taip, aš jos ne tik nemėgstu, aš jos beveik nekenčiu. Nes a) ji antrus metus iš eilės eina su kažkokiu pusgaminiu, o ne daina. Nors pernykštis bandymas dar buvo čiut padoresnis; b) aš nesuprantu, kodėl ji vėl taip aukštai pas bookmaker'ius. Aš galiu suprasti švedo, šveicaro, maltietės ar ko tik nori buvimą pirmam dešimtuke, bet šita man yra totali mistika and that drives me nuts. Turbūt aš panašiai skeptiškai dėl Victorios kaip tu dėl tų dviejų danų, nes jei pastarieji skolinas Fredžio Merkurio įvaizdį ir Wham muziką (suprastinę ją 10 kartų), tai Victoria tiesiog paima Lana Del Rey, pasirenka funkciją copy, po to pasirenka funkciją paste. Bet vėlgi, kadangi visa ta operacija atliekama ant kokio Paint'o (ir kad ir koks būtų jo muzikinis analogas), tai rezoliucija krenta 10 kartų ir galutinis produktas jau yra toks, koks yra.

O dėl advokatų: ačiū už tokią garbę, bet turbūt apsieisim be jų. Žmonės meme'ų sklaidos nesugeba pažaboti šiais sunkiais internetų laikais, čia dėl vieno žodžio grasina advokatais ir juokina svietą. 

Na ką – pažadėjau, tai niekur nedingsi :)

Gal reikėtų šią litaniją paspausdinti prie music'o Eurovizijos straipsnių arba irgi sukurti dienoraštį, bet kad jau taip gražiai prašai pakomentuoti... 

Pirmiausia norėčiau pasakyti, jog visas ESC dainas perklausiau tiek, kad susidaryčiau įspūdį, bet nepersisotinčiau jomis, todėl maniškis jų preparavimas nebus labai analitiškas ir aprėps tik bendrą vertinamojo objekto vaizdą. Esmė, dėl kurios stengiuosi tų dainų per daug nenuklausyti – kad sulaukus pačios Eurovizijos, liktų kažkoks netikėtumo elementas (gaila, bet kelias pastarasias ESC būtent taip ir pasigadinau, todėl praktiškai žiūrėjau jas vien dėl paskutinės balų dalinimo dalies). Jei žvelgtume į pamatus, tai apskritai šis konkursas ir buvo 'pastatytas' ant to, kad paskirtą jo dieną Europos žiūrovai pirmą (ir dažniausiai paskutinį) kartą išvysta tam tikrų šalių atstovų 3 minučių pasirodymus, o po to balsuoja už juos, įkvėpti pirminio bendro įspūdžio. Tai man irgi norėtųsi laikytis šios idėjos, o dar – neinvestuoti per daug laiko į atlikėjus, kurių absoliuti dauguma yra 'vienkartiniai', be išliekamosios vertės, po šio konkurso grįšiantys į savo siaurą klausytojų ratą, niekaip nepaveikę nei pasaulinių topų, nei mano grojaraščių. Bet interneto dėka dabar jau viskas kitaip – neretą dainą galima išgirsti jau net 3 mėn. prieš Euroviziją, todėl tik pačiam klausytojui spręsti, iki kokio laipsnio jis nori jas nuzulinti.

Antra, Einarai, tu jau daugmaž ir panagrinėjai dainas iš muzikinės pusės – taip, kaip teisingai dainos ir turėtų būti vertinamos, tad jei ir galėčiau ką nors pridurti, man tektų darsyk atidžiai viską perklausyti, o kodėl to daryti nesinorėtų, paaiškinau aukščiau :) Taip, bet kas liečia vertinimus, visgi tai yra Eurovizija, kurioje „groja“ ne tik daina (muzika + balsas), bet ir atlikėjo profesionalumą atskleidžianti live atlikimo kokybė (ją galėsim įvertinti tik per pačią ESC), pasirodymo vizualinis įdomumas (šiuo metu nėra daug video, atskleidžiančių sceninius sprendimus, o jei ir yra, tai per tuos likusius 2 mėn. jie dar gali būti gerokai tobulinami) ir net tokie faktoriai kaip atlikėjo charizma. Be to, dar reikia vertinti ir kiekvieną pasirodymo stiprumą kitų atlikėjų kontekste, o tu dar nepatingėjai ir įdėti palyginimų su praeitų metų pasirodymais... :) Labai jau daug kriterijų, iš kurių reikėtų išvesti vidurkį, todėl aprašysiu maždaug apibendrinančiai.  

Norvegija. Taigi... Kičas iš didžiosios K. Puolęs ir į betoninį grindinį prisitrėškęs angelas, kurio ne tik komisija su publika, bet turbūt ir pats (jo) Dievas neišgelbės. Ar šį infantilišką dainos tekstą, melodiją ir pasirodymo koncepciją sukūrė 10-etis Naujųjų Metų žiburėliui? Visiškas idėjinis badas... Sunku patikėti, kad tai buvo geriausias šios šalies atrankos pasirodymas. Turbūt už jį balsavo darželinukai... Mano sąraše šitas nesusipratimas irgi būtų uodegoj. 

Bulgarija. Vargšė Viktorija, taip nemylima Einaro :) Visgi kažką ypatingo apie šią dainą pasakyti man irgi sudėtinga, nes nei ji man baisi, nei nuostabi – kažkur per vidurį. Tiesiog eilinė melancholiška minoro kupina baladė – gal ir per daug anemiška, bet so be it. Tiesa, jau kiek pabodo tie dirbtinai pažeminti moteriškos lyties atstovių balsai – stilius, kurį išpopuliarino Lorde su Lana del Rey. Jos man patinka, bet dabar kur bepasisuksi, taip ir pataikysi ant jų klonų. Ši daina jau ilgokai tvirtai laikosi bukmekerių trejetuke, kas iškelia klausimą – gal jie žino daugiau nei mes, t.y., gal pasirodyme bus naudojami kokie superefektai? Nes jei dainos sceninis išpildymas bus analogiškas dainos nuotaikai, bijau, kad žiūrovai užmigs prie ekranų...

Austrija. Pritariu – visiškai neįdomi daina. Kažkas labai nekliūna, bet jau toks štampuotas produktas, kad nusišauk su durų rankena...

Jungtinė Karalystė. Plastmasė yra plastmasė... Būna visokių jos atmainų, bet tokiu epitetu aš vadinu tiesiog bejausmius bumčikus, kuriuos dievina klausytojai be fantazijos. Dedu į 4-ą vietą nuo galo vien dėl tos pučiamųjų imitacijos, nes daugiau bandyti rasti kažką, ko nėra – bergždžias reikalas. Tokias „dainas“ radijoje paprastai prasuku po 1,5 sekundės. Ir manęs taip pat visai nežavi nei Džeimso balsas (kaip ir jo brolio Džono), nei imidžas: kaip koks tipiškas budulis novarusas – su šubyte ir auksiniu lenciūgėliu :)) Reikia manyti, per patį ESC pasirodymą jis taip nesipuoš.

Airija. Panašaus stiliaus plastmasė, bet pridedu 0,1 balo vien dėl įdomesnio vokalinio išpildymo. 

Švedija. Kadangi Melodifestivalen nežiūrėjau, tai pykčių nelaikau :) Ir tokių dainų neklausau, bet akivaizdu, kad ji ims aukštai. Taip, standartinė, bet tas tipines eurovizines dainas kuriantys švedai ir dažniausiai būna tarp lyderių. Šis variantas nėra iš blogiausių. Daina – su žinute/BLM prieskoniu, kuris nėra pernelyg demonstratyvus, todėl užskaitau. Balsas – pakankamai gražus, nors pritariamųjų vokalų norėtųsi ryškesnių (bet juos turės kita sekančiame etape pasirodysianti daina). Tiesa, su fraze „a million voices“ mes jau turėjom Poliną Gagariną iš Rusijos (2015 m., 2-oji vieta).

Albanija. Kas nepratęs prie balkanų skambesio, tų ausims skambės egzotiškai. Man ši daina gal kažkur per vidurį, bet kai tas vidurys nėra taip jau ryškiai vertingesnis už pabaigą, tai... Tiesa, mano skonio receptoriams ir taip labai retai įtinka moteriški vokalai (žinau, bėda, bet kai jau vaikystėje mėgstamiausia dainininke patampa Whitney Houston...), todėl verčiau daugiau nekomentuosiu. Na, bet ši atlikėja turi du didelius privalumus, kurių niekas iš jos neatims

Šiaurės Makedonija. Jos radijoje turbūt nepersukčiau, bet tik tiek. Iš šiame tope esančių 9 dainų ji yra solidžiausia (ar bent jau norima ją tokia pateikti). Bet kuriuo atveju, „žaidžiant“ su orkestru, ganėtinai nesunku susimauti, nes pop atlikėjų akistata su tokio kalibro muzika dažniausiai yra nelygių jėgų – kiek silpnesnio balso vokalistus ji tiesiog paskandina. Šis bandymas yra pakankamai geras. 

Bet kas man nepatinka – tai dainos videoklipe įkyriai it suflerio peršami perspausti sentimentai, kuriuos šiam kūriniui tarsi privalo jausti žiūrovas (sakoma: „nedėk žodžių man į burną“, tai čia kažkas panašaus emocine prasme). Taip, mes visi suprantam, kokios gi Vasilijus orientacijos ir viskas OK, man tai nė kiek nemaišo, bet aš bijau, kad per tiesioginį gyvą pasirodymą bus dar prasčiau – padainavęs vaikinas scenoje apsiverks, o gal ir dar blogiau – tą padarys vidury dainos ir užlūš jo balsas. Šiaip man jo žmogiškai gaila, nes (Šiaurės) Makedonija pastaruosius 12 metų perkopė pusfinalius vos 2 kartus (pažiūrėjau į Wiki), tad ir jis turi menkai šansų, o kai dar toks jautruolis, tai po šio fiasko gal išvis atsisakys dainavimo... Na, bet mes muzikos neturėtume vertinti pagal visokius pašalinius dirgiklius.  

Ir galop – Danija. Džiaugiuosi, kad įdėjai ją į savo topo pabaigą (net jei faktiškai tai yra jo pradžia), nes užbaigsiu su fanfaromis 

Taigi, nuo ko čia pradėti... Na, man irgi visai patinka '80s skambesys – neteko augti su šia muzika būtent tame dešimtmetyje, tad neturiu jai [tiesioginės] nostalgijos, tačiau prisiklausiau vėliau (nebūtinai savanoriškai; taip jau susiklostė aplinkybės). Bet kas tai? This is so wrong on so many levels... Šiame jovale, įvyniotame į spalvotą saldainio popieriuką, man nepatinka praktiškai viskas – nei atrajota „YMCA“+„Neverending Story“ hibrido melodija (neverta būti net minėtų singlų B-pusėse), nei 'liesas', paaugliškas vokalisto balselis, kuriame nėra nei tembro, nei obertonų, nei tas antrasis narys blondinas, tip-top kaip kadais Dyteris Bolenas ant scenos „drožiantis“ neprijungtą gitarą (dainose, kuriose gitariško skambesio net nerasta). 

Bet grįžkime prie vokalisto. Jei už dainų plagijavimą baudžiama, o Eurovizijoj tai gręsia diskvalifikacija, tai ar neturėtų tas pats galioti ir šokiams/firminiams judesiams ir imidžui? Nes jūs tik pažiūrėkite tą pasirodymą (kadangi jie turbūt tą patį variantą pateiks ir pusfinalyje): tipiška Merkurio povyza, rankų mostai, kojų statymas, galvos pasukimai, veido išraiška, mikrofono (kuris yra identiškas Merkurio taip mėgtam pusilgiui „nupjautavamzdžiui“, ištraukiamam iš stovo) laikymas ir sukiojimas... ir net maikė su švarku (na, bent jau ne geltonu). Kodėl mėgdžiojama taip tiesmukai ir įžūliai? Gi skystas šio dainuotojo balselis netalpina nė dešimtadalio Fredžio jėgos. Nesuprantu, kaip žmogus gali visai neturėti savikritikos? Bet net jei ir turėtų gerą balsą, taip 1:1 kopijuoti Merkurį (ar bet kurį kitą savo išskirtinį imidžą turintį artistą) reikia turėti... nežinau, gėdos? Kokia prasmė stengtis būti kažkieno klonu, man išties sunku suvokti. Norėčiau pamatyti tuos žmones, kurie nusprendė, jog tai yra gera idėja, ir palaimino ją... Eurovizija – gi ne kokia „Muzikinė kaukė“. Vienos iš esminių jos paskirčių būtent ir yra pateikti naują produktą, padėti iškilti originaliems atlikėjams.

OK, sveikinu už drąsą ir patriotizmą, atliekant dainą gimtąja kalba, tačiau ar buvo verta? Danų kalba – labai jau nemelodinga ir nepoetiška, o eiliniam klausytojui dar ir visiškai svetima (aš suprantu 8 kalbas, bet šitoj pagaunu gal tik kas kokį 30-ą žodį). Bet jei graži jiems patiems – tebūnie. Apibūdinant – jokie jie Fyr Og Flamme (Ugnis & Liepsna)... gaila, bet tik Pelenai & Dulkės. Atlikėjai be jokio individualumo. Nulinis kreatyvumo lygis. Svetima gėda... Beždžioniukų diskoteka. Klounada olinkliuziv. Naftalino inkarnacija. Na, užteks ir tiek Trumpai tariant, dedu šį šedevrą į garbingą paskutinę vietą.

Uf. Tai tiek šeštadieninės homilijos

P.S. Dėl „plastmasės“ tai su Tamsta susisieks mano advokatai

Jo, su baltarusiais buvo 99 proc. tikimybė, kad jų neišvysime šiemet Eurovizijoje. Retai džiaugiuos, kai šalys atkrenta, bet šįkart buvo pakankamai subtili priežastis, kad man tas atkritimas patiktų. 

Apie vokišką kičą dar turėsiu progos pasireikšt. Dievinu absurdo komedijas. Nu o norvego temą jau išsėmėm: išvada yra blogai ir taškas 

O švedų man bet kas iš top4 (Dotter, mamos, o labiausiai Eric Saade) tiko labiau nei Tusse. Taip, švedai pasimauna ant savo šablono, nes paėmus ir palyginus, Tusse daina turbūt yra šabloniškiausia iš tų keturių. 

OK, kol turiu laiko, gal pasireikšiu aš. Na ką, beveik sutinku su topo dugnu. Tas „beveik“ būtų Albanija. Nėra ta daina stebuklas, bet man vis dėlto geriau už vokišką kičą (kuris, pas tave, spėju, aukščiau). Nu nelimpa man tas dirbtinis saldumas ir viso ko priėmimas (nu pagaunu siunčiamą žinutę – aš niekam nejaučiu neapykantos, nesvarbu, kas tai būtų – kita tikyba, kita orientacija, dar kažkas... Dabartiniu metu itin teisinga ir labai nuvalkiota tema. Ir pateikimas man netinka).

Nuspėjai Baltarusijos likimą :D Nors turbūt kiekvienam blaiviau mąstančiau tai buvo daugiau nei akivaizdu. Agitbrigada, suburta šlovinti Didįjį Vadą, negali nekurti politinių tekstų / tekstų su politine potekste, negali sukurti normalių tekstų. Girdėjau tą kitą dainą, tai nu... Ai, vertinkit patys. Aš ką sakyčiau: aha, neleidot su gera kokybiška daina, tai šekit jums va tokią apie zuikį, lapę ir taip toliau. Prisipažinsiu, iki galo klausyt kantrybės neužteko. Politiniai prieskoniai prasimušė...

Švedija... Na kažkodėl nestebina. Arba tipiškas eurovizinis standartas (kaip Charlotte Perelli ar dar kažkas iš tos gvardijos), arba kitas eurovizinis standartas „Peace, peace, love, love“ (nuo tokių man bloga. Įtariu, ne man vienai, nes jau ir patys organizatoriai pateikė „tobulos“ dainos receptą. Pamenat?

Receptas man netgi labai „suėjo“, pagal jį kalamos dainos – niekada. Deja, Švedija paslydo ant savo pačių recepto. Kitų ir neįsidėmėjau, praslydo pro ausis ir akis kaip niekur nieko. Ai, Danijai pliusas už kalbą. Nifiga nesupratau, bet už tai, kad stumia gimtąją kalbą į plačiuosius vandenis – tik pliusas (spėčiau, tokia ir buvo pradinė EV idėja). Muzikine prasme - oi... Už Baltarusiją geriau, bet ne per daugiausia...Kas dėl Baltarusijos. Mačiau siūlymų siųsti tuos pačius VAL (prisipažinsiu, man jų daina nepatiko, nu bet nepalyginsi su šių metų *cenzūra*). O kiti teigė, kad visai gerai būtų suėjusi KAZNA. Na... Kažko tokio turi. Ir tikrai geriau nei paskirtieji (ir pelnytai diskvalifikuotieji).

Norvegijos pasirinkimas buvo KAŽKAS TOOOKIOOO... Blogąja prasme. Aš net žodžių nerandu nusakyt tam, ką išgirdau. Pliusas gal vis dėlto yra. Ir ne vienas – melodija lengvai įsimenama, tekstas suprantamas net net pasiekusiems anglų  kalbos A0 lygį. Kartais atrodytų, kai kurios šalys specialiai siunčia tai, ką pas save atranda blogiausio, primityviausio, to, kas galbūt būtų tikę prieš kokius 20–30 metų. Nu turėjo jie geresnių kandidatų, tikrai turėjo.

Kol kas tiek.

Pakomentuosiu, bet tik ryt, kai turėsiu daugiau laiko... ir atsigausiu nuo LTE3