
Grįžtu prie Yes, pagerbdamas jų indėlį į pasaulinę muziką, už ką jiems pagaliau buvo atsidėkota. Jau rašiau recenziją, greičiau anotaciją jų dainai Close to the Edge ir tada pajutau, o ir buvo priminta, kad darbas dalinis, neapimantis viso albumo. Visi, kas žino Yes ar Jon Andersoną, sutiks, kad jų muzika itin meninė, o poezija - metaforų ir alegorijų enigma. Vis dėlto Yes poezija aukštai vertinama, nors jos analizės ieškok su žibintu – nerasi. Tiesiog tenkinamasi estetiniu žodiniu sąskambiu. Aš gi bandau šiek tiek pakelti žvaigždėtos antklodės kraštelį ir pažvelgti į kosminį Andersono patalą. Pasirinkau antrąją minėto albumo dainą And You And I, kuri dažnai skamba koncertiniuose grupės atlikimuose. Tad neprošal žinoti, apie ką ši daina.
Skaitant šia dainos poeziją neįsigilinant, suvokti jos tekstą, netgi pagrindinę mintį yra beveik neįmanoma. Tai sakau taip garantuotai, nes remiuosi faktais. Youtubės klausytojai dainoje mato romantinius jausmus, vyro ir moters meilės apoteozę. Tam pagrindą davė savadarbiai video klipai šiai dainai. Neslėpsiu, ir aš buvau vienas iš tų paklydėlių. Svajinga, padebesiuos plaukianti melodija, angeliški vargonai, santūrus bosas ir akustinės gitaros labai intymus skambesys tiesiog piešia širdutes, burkuojančius balandžius, angeliukus ir pan. O dar viena kita eilutė tiesiog duria pirštu į meilės guolį. „Emotion revealed as the Ocean maid /A clearer future, morning, evening, nights with you.“ Ir dar: „ A man conceived a moment's answers to the dream /Staying the flower daily...“ Į intymiausius santykius pretenduoja eilutė „All complete in the sight of seeds of life with you“. Bet visų pirmiausiai dainos pavadinimas „And You And I“. Kas slepiasi po įvardžiu You? Nespekuliuosiu spėliojimais. Yra dar 1973 metų paties Džono Andersono atsakymas. Jon Anderson : "Ko gero Dievas. Arba galėtų būti mūsų grupės (Yes) nariai. Publika ir aš... kolektyviai mes ieškome būties tikrovės, tikro gyvenimo grožio supratimo. Mes sieksime vaivorykštės, kad suprastume tuos dalykus. Tu ir aš lipame arčiau šviesos“. Kodėl pavadinimas prasideda jungtuku "ir", o ne paprasčiausiai "tu ir aš"? Jon: „Geras klausimas. Aš dainavau būtent taip, kaip buvome parašę su Styvu (Howe) ir tai tiesiog prilipo. „Ir tu, ir aš kopiame pervirš jūras į slėnį" Tai vis apie priežastis, kodėl mes turime išreikšti savo dieviškąjį pradą. Taigi, ir dar, tai labai tiko ritmiškai. Klausantis Andersono dainavimo žodžiai skamba ir patys savaime atrodo gražūs, deja, skaitant pasijunti, lyg skaitytum Alisos iš Stebuklų Šalies eilėraščius – visiška beprasmybė. Vis tiktai užuomina, kad Heses Sidhartha buvo albumo Close to the Edge įkvėpimo šaltinis, davė vilties prisikasti iki anotacijos, bent dalinės. Po titulinės albumo dainos recenzijos likau neatsakęs į Silentist‘o klausymą: “ perskaičius smalsu pasidarė, apie ką yra And You And I daina. ir kiek ji susijusi su tituline - Close To The Edge.“ Pradėsiu nuo galo. Susijusi labai tampriai, net tų pačių „miglotų“ žodžių kaip movement, moment čia yra ir tie patys upės, slėnio įvaizdžiai. Taip pat daina susideda iš 4 dalių ir viena iš jų vokaliai atliekama viso kolektyvo, kur Andersonas dainuoja labiau išryškintą tekstą, o likę nariai – skirtingą tekstą kaip atitarimą. Ir būtent tos dalys pačios mįslingiausios. O štai apie ką jos byloja bandysiu paaiškinti, ir šį kartą pats vienas.
[I Gyvenimo Styga]
Žmogus svają suvokia momentaliai: kas diena merkdamas gėles, užčiuopdamas visas temas kaip pagrindą nevaržomai kurti spiralinį tikslą, kaip susigražintą ir tiek pat pripažintą vyksmą. Viskas išbaigta, kai regi sėklas gyvenimo su Tavimi.
Vien mainais į garso vaizdą visata nusileido terptis į laiko atvaizdą, dengtis poreikio veidu, greit sutardama su visomis išraiškomis, kurios tik kėlė jausmų atsiskleidimą, kaip kokiai undinėlei. Viskas išbaigta, kai regi sėklas gyvenimo su Tavimi .
Monetos ir kryžiai----------- Siuvėjau, tik sukis, atakuodamas Nežino savo bevaisės vertės--------- visus rytus padidinto dėmesio Nutruko jau Stygos--------- kaip pristatyt vienas kitą Užrakintos motužės Žemės gelmės‘----------Stygai! Visi palikti mirčiai iš naujo atradus Jos neslėps galios---------- duris, kurios apsisuko, kad užvožtų Jos tau nepasakys----------- dangtį, visą rodytą dėmesį, Stebėdamos pasaulį------------atsigręžti vienas į kitą, į požymius Stebėdamos viską pasauly----------tinkamu metu. Stebėdamos mus iš šalies--------------Kopk lengvai oru.
Ir tu ir aš kopiam pervirš jūrą į klonį Ir tu ir aš sušukti ieškom rezono.
*Jei a man verstume vyras, tai Staying the flowers daily, ... create the spiral aim visai buitiškai nupieštų mylintį žmoną vyrą, kuriantį šeimyninės laimė planus. Ir regėti sėklas – vaikus – būtų tokio gyvenimo pilna taurė. To įsikibus, galima rutuliuoti toliau, kad buvo ir nepriteklių, amžiaus krizės ir nesutarimo problemų, jei ne internete sumeškeriota keletą Jon‘o Andersono paaiškinimų. Paklaustas, ką vis dėlto reiškia tas mistiškas „movement“, jis atsakė vienu žodžiu – gyvenimas, o kopimas per jūras į slėnį, ieškant prasmių, kurias reikia išreikšti – suvedė į savojo dieviško prado paiešką. Nė puse lūpų apie žemišką meilę. Ką gi, vyrą keičiam į žmogų, spiralinį tikslą į dvasinį idealą, nušvytimą. Žmogus stengiasi užlaikyti grožį, (neleisdamas gėlei vysti) ir analizuoja pasaulį, kad susikurtų atsparą tolesniam dvasiniam tobulėjimui. Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad prisiimant stebėtojo vaidmenį, žmogus randa savo tikrąją vietą gyvenimo vyksme (ir atvirkščiai). Antras posmas, sakyčiau, dvasiškumo paieškų akiračio įvairybė ir kintamumas bėgant metams, bei jo prieinamumas. Muzika, t.y. garsai, Džonui Andersonui yra vedlys šioje kelionėje. Tobulėjant dvasiškai, plečiasi akiratis ir toji pažinimo erdvė įgalina garsus regėti kaip šviesą. Ji egzistavo seniau, yra dabar ir bus ateity, ji pasiekiama visiems, kas jos trokšta. Ir tai visai nesunku, tik būk jausmingas, paklusk savo širdžiai, kaip Anderseno Undinėlė (ocean maid).
Sunkioji vieta. Monetos ir kryžiai – sakykim turtai ir krikščionybė, gautųsi Vatikanas, kuris, anot Andersono, neteisingos religijos forpostas. Nutrukusios stygos ta gyvenimo styga, užrakinta Žemės gelmėse. Čia vėl aliuzija į Close to the Edge III dalį AŠ KELIUOS , AŠ GULU – Žiema. Žmogaus ir motužės Žemės disharmonija, kuri kaip paslėpta grėsmė gali išvirsti į totalią katastrofą. O tereikia tik susikalbėti, kol durys pilnai neužsidarė, ir lengvomis kojomis viršum jūrų nužingsniuoti į dangaus slėnį, kur susilies su dievybe.
[II Užtemimas]
Greit sutardama su visomis išraiškomis, kurios tik kėlė jausmų atsiskleidimą, kaip kokiai undinėlei. Kaip susigražintas ir tiek pat pripažintas vyksmas. Viskas išbaigta, kai regi sėklas gyvenimo su Tavimi.
*Trumpa pirmos dalies santrauka su reziumė – galutinis tikslas yra pasaulį matyti dievo akimis.
[III Pamokslautojas, Mokytojas]
Liūdnas pamokslautojas prikaltas ant spalvotų laiko durų Pamišęs mokytojas čia primenąs posmus iš tikrųjų Jokių priešų-mutantų mums įvardyti nereikės Politiniai galai, kaip liūdni palaikai sudūlės. Pasiruošk priimt pažangius skonius, kai jie tavy rasis. Oooh, ooh
Aš klausiau labai įdėmiai, tačiau nesuprantu Gyvenimo tempas keičias manyje ir aplink ratu Pamokslautojas patyręs likti anonimu viskame Mokytojas keliauja, išprašęs vis tokį patį rodyt save Galiausiai mes susitarsime, pritarsime, skelbsim nemaria, Kad žmogaus tiesa subręsta tiesiog jam akyse. Viskas išbaigta, kai regi sėklas gyvenimo su Tavimi.
Greit sutardama su visomis išraiškomis, kurios tik kėlė Kaip susigražintas ir tiek pat pripažintas momentas, Jausmų atsiskleidimą, kaip kokiai undinėlei. Aiškesnė ateitis, rytas, vakaras, naktis su Tavimi.
*Aš nesu budizmo ir visų maharišų žinovas, bet, man regis, čia kalbama apie konkretų pranašą ir dvasinį mokytoją ir jų skleidžiamus pažinimo kelius, kad ir dharmą.
[IV Apokalipsė]
Ir tu ir aš kopiam kirsdami ryto kontūrus Ir tu ir aš saulę perduodam upei Ir tu ir aš vis arčiau persikėlimo Ir tu ir aš šaukiam per klonius begalinės jūros.
*Rytas, ryto kontūras, be abejo, Rytų tikėjimai (induizmas). O štai, pagaliau Sidharthos upė – vedlė į nirvaną. Vis arčiau, jau visai nebetoli, close to the edge, jau galime skelbti atradę tai, ko ieškojom.
|
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2018 m. rugpjūčio 25 d. 15:52:32
Dar viena pastaba ir pataisymas. Back vokalo partija Coins And Crosses dalyje -"Turn round tailor, assaulting all the mornings of the interest shown, presenting one another to the cord..." reikėtų versti - 'Siuvėjau, tik sukis, atakuodamas visus rytus padidinto dėmesio, kaip viens kitą pristatyti Stygai".
Potekstėje galima užčiuopti Naujų karaliaus rūbų alegoriją. Tuštybės demonstravimas Gyvenimui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. sausio 7 d. 17:16:45
Šiek tiek prašviesėjo miglota III dalis Pamokslautojas, Mokytojas,
Džono Andersono dvasinis mokytojas labiausiai tikėtina buvo Baha’u'llah.
Šiame posme atsispindi Andersono dvasingumas, paveiktas bahajų tikėjimo. Pagal bahajų mokymus, religijos istorija matoma kaip nesibaigiantis žmonijos švietėjiškas procesas per Dievo pasiuntinius. Vienas iš tokių švietėjų buvo Martynas Liuteris su savo tezemis, kurias prikalė ant bažnyčios durų. Epitetas liūdnas pamokslautojas matomai turėtų reikšti stagnuojantį dogmose sustabarėjusios religijos skleidėją. Beprotis mokytojas – bet kuris dievo pasiuntinys. Vienintelis tikras būdas žmonijai gauti žinių apie Dievą, (pagal bahajus Aukščiausiąją tikrovę) yra per tarpininkus, kurie kartkartėmis iškyla ir įkuria didžiąsias pasaulio religijas. Tie tarpininkai, – tarp jų bahajai pripažįsta Abraomą, Krišną, Mozę, Zaratustrą, Budą, Kristų ir Mahometą, – atskleidžia žmonėms Aukščiausiosios tikrovės bruožus savo raštuose arba savo asmeniu.
Jokių priešų – mutantų nereikės įvardyti reiškia, kad tikro nušvytimo paieška neis inkvizicijos ar kitokiu kitaip mąstančiųjų nužmoginimo keliu.
Politiniai galai... – tikras dvasingumas negalės sugęsti ir pasitarnauti kaip įrankis politikams. Jau greičiau dvasingumo ieškotojas atsivers pažangioms idėjoms ir trokš ir aukštesnių materijų.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2017 m. balandžio 15 d. 21:43:07
Fantastiška apžvalga, darbo įdėta nemažai, buvo įdomu perskaityti. Ir tai yra savotiška paskata labiau pasidomėt, nes turiu pripažinti, į Yes tekstus nesu niekad gilinęsis. Net jaučiuosi pakilęs į kažkokį trigubai sunkesnį lygį po to, kai prieš kelias dienas rašydamas recenziją žiūrinėjau Depeche Mode tekstus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas