
I.
Upė vingiuoja, laikas tiksi – pastovumas nepastovume – o kai kurie dalykai nesikeičia. Vienas tų dalykų – meilė muzikai, ir nepasotinamas alkis muzikos atradimams. Pastaruoju metu (metais) mano muzikos skonis man niekada neatrodė toks platus, kas atrodo, turėtų byloti apie klaidžiojimą tamsoje, tačiau man atvirkščiai – atrodo, kad su naujais atradimais tas skonis tik išsikristalizuoja į geriau apčiuopiamą substanciją, kuriai apibrėžimo kol kas negaliu sugalvoti.
Pradėjau klausyti hip-hopo (??). Peržvelginėju daugiau populiariosios muzikos, naujus pop leidimus (kurių dauguma nuvilia, bet būna išimčių). Tačiau kol kas visiškai neklausau klasikos ir itin sunkaus metalo (black metal). Su elektronika irgi vis dar sunkiai draugauju, bet labai atvirai priimu galimybę dar susidraugauti. Elektronikos aš daugiausiai išgirstu electro roke, kai pasitaiko.
Visada turėjau kažkokią trauką džiazui (pamenu kaip ankstyvose dienose vasaros naktimis klausiau džiazo radijo ir su susidomėjimu gaudžiau garsus tarsi kūdikis besiklausantis lopšinės), bet kai ankstyvųjų atradimų metu buvo visiškai užvaldę roko ir metalo klodų tyrinėjimai, gaila, neradau per daug vietos jam savo gyvenime, apart kiek jo galima nugirsti klausant tam tikro roko. Tačiau atradinėti muziką niekada ne per vėlu – o viskam yra savas laikas.
Vienas iš pastarųjų laikų atradimų – VOLA. Įdomi grupė, kuri turi man patinkančio skambesio, patiks, jei patinka melodingumas metale, tačiau man juose trūksta muzikinio techniškumo įvairovės, tad dauguma dainų tiesiog praplaukia. O daina, kurią pateikiu čia – „Smartfriend“ iš „Applause of a Distant Crowd“ (2018 m.). Daina apie tai, kaip galime būti priklausomi nuo technologijų.
II.
Visą gegužės mėnesį praleidau be savo svarbiausio daikto gyvenime – laptopo. Reikėjo keisti nelemtą klaviatūrą (duodu velnių ASUS brand‘ui už nepatvarumą). Bet nors ir įvyko šis nedėkingas įvykis, iš kitos pusės gavau vertingą pamoką, tam tikrą akių atvėrimą dėl savo gyvenimo būdo. Pernelyg sėslaus būdo. Per tas dienas teko daugiau išeiti į lauką, suvaikščioti daugybę kilometrų, ir nuėjau į daugiau renginių nei per visą savo metinį vidurkį. Aišku, kai vėl atgavau laptopą, kaip ir grįžau prie senų įpročių (o ir darbai kaip tik sugrįžo), tačiau jau su pakeistu mindset‘u, ir prispyrimu, kad reikia pokyčių.
Balanso paieškos – amžinas žmonijos tamsusis miškas. Kai jo neatrandi belieka tik save raminti, kad esi tik žmogus, ir kad tavo vertė nesumenkėja dėl to, kad esi išsibalansavęs. O taip pat, kad nesi toks vienas, nes geriau pažiūrėjus gali pamatyti, kad šalia esantys yra ne mažiau pasiklydę, o gal net yra blogesnėje situacijoje – ir tada visai pasidaro ramu. Gyvenimas yra paklydusių sielų maskaradas.
„Alone I Break“ (iš vieno mėgstamesnių Korn albumų „Untouchables“ (2002 m.)) atsitiktinai pradėjo skambėti galvoje prieš kelias dienas, ir dabar vis prasuku ją vėl. Anksčiau negalėčiau vadinti viena mėgstamiausių iš Korn, bet dabar gal net ir pridėčiau į topą. Ji turi šiek tiek kitokią atmosferą nei kitos Korn dainos, yra lengvesnė tiek iš muzikinės, tiek vokalinės pusės, tačiau tas vokalas turi tą tokį ramų skausmingumą balse. Tik gaila, kad YouTube šiame klipe cenzūruoja žodį „sh*t“, o tai labai kenkia emocijos išjautimui iki galo, tad rekomenduoju geriau klausyti per Spotify.
III.
Per šį savaitgalį neblogai pasitvarkiau namuose. Perstumdžiau baldus, taip kaip ilgai galvojau, kad reikėtų, ir manau, tai puikus sprendimas. Kas gali pagalvoti, kad mažu pakeitimu gali visiškai pakeisti savo gyvenamą erdvę. Dabar turiu visiškai tuščią kampą, kurį norėčiau pasidaryti kaip skaitymo vietą. Dar ką padariau tai suklijavau savo vargšę gitarą, kurią sulaužiau. Na, iš tikro tai nelaužiau, ji tiesiog nukrito ir nulūžo galva (bet kaltinti vis tiek mane reikia :( ). Apsiklijavau pirštus, bet tikiuosi, kad klijai laikys gerai vargšės gitaros galvą.
Taigi, laikas teka, ir viskas kaip ir rutinoje, bet su mažais pakitimais, kad nebūtų per daug nuobodu. Vieną dieną užsisakiau maisto į namus (ką darau, pabrėšiu, itin retai, ir tik radus gerą deal‘ą, kaip pvz., maisto kelioms dienoms vos už 27 eurus), kas praverčia, kai nelabai gali nueiti į parduotuvę ar skirti laiko gaminimui. Maistą man atvežė tokia smulki mergaitė, iš pažiūros spėčiau, kad indė, vardu Fathima (gražus vardas), bet ką ji kalbėjo man per telefoną nesupratau nė žodžio, tik prie durų kalbant pavyko suprasti kažkiek. Bet nieko tokio, užtenka kalbėti per maistą. Ir per muziką.
Tad ir kalbėkim daugiau apie muziką. Užbaigsiu pasakant, kad gan keista jaustis lyg grįžus į praeitį, lyg patekus į laiko mašiną, bet manau, galiu rašyti čia ramia širdimi, žinant, kad mažai kas čia visą tai perskaitys ir mažai kam rūpės.
Savo dainų trilogijai užbaigti pasirinkau „And Nothing is Forever“ iš The Cure, kurioje susilieja melancholija su šiek tiek pakilesniu, optimistiškesniu tonu. Robertas joje sako: „žinau, kad niekas nėra amžina, tačiau niekas nesvarbu, jei tik pažadėsi, kad galų gale būsime kartu.“ Turiu prisipažinti, kad pirmą kartą išgirdus singlą „Alone“, jį nuvertinau ir pamaniau, kad grupė išsikvėpė (kaip aš drįsau), todėl dabar išpirkinėju savo nešvarias, nuodėmingas mintis. Visas albumas apskritai yra puikus. Pirmadienio ir antradienio rytą dirbau skambant jo ambiencijai.
Kol kas tiek.
Geros dienos, ryto, vakaro ar nakties.
P.S. Komentaruose visada galima dalintis savo muzika (proto ribose).
|
||||||||||||||||||
![]() |
||||||||||||||||||
![]() ![]() ![]() |
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
DjVaids | ![]() Sarah McLachlan |
||||
Konditerijus | ![]() Swans sapnavau, kad buvau jų koncerte |
||||
4Blackberry | ![]() The Cure Swans bus Vilniuje lapkričio 24 d. Galima ne tik sapnuot! |
||||
Alvydas1 | ![]() VOLA |
||||
PLIKASS | ![]() Benjamin Clementine |
||||
einaras13 | ![]() Andromeda |
||||
malia | ![]() Pink |
||||
Sahja | ![]() Troll |
||||
Silentist | ![]() Jacques Brel |
||||
edzkaa1 | ![]() Hammock test |
2025 m. liepos 15 d. 23:07:02
Aš Witness perklausiau tik ką, praeitą dieną, tai man pasirodė įdomus darbas, bet toks per daug eksperimentiškas galbūt. Daviau like 3 dainoms iš jo. VOLA tokie yra, tai skanūs, tai neskanūs.
Na ir perklausysiu dar ką čia pridėjai, ko dar anksčiau neperklausiau.
2025 m. liepos 15 d. 22:51:13
Daug įdomių minčių tiek dienoraštyje, tiek komentaruose. Bandau viską reflektuoti paeiliui.
Muzikinio skonio spektras. Aš jaučiu, kad pas mane nuolatos plečiasi, bet irgi yra tokių aklųjų zonų, į kurias menkai beužeinu. Kai kurios hip-hopo šakos man yra tiesiog inferior muzika, elektroninei muzikai reikia specifinės nuotaikos. Sunkiausia man yra su klasikine muzika – jos šiais laikais klausau nebent Filharmonijoje, kažkaip sunku sutelkti dėmesį mažiau formalioje aplinkoje į ją. Taip pat komentaruose Viltė minėjo apie didesnį dėmesį dainų žodžiams – o man atvirkščiai, aš kažkaip mažiau į tai kreipiu dėmesio. Aš kaltinu savo akademine darbo natūrą, aš tiek darbuose prisiskaitau, kad laisvalaikiu nebenoriu to daryti, net jei tai nėra moksliniai / techniniai tekstai.
Kompiuteriai. Aš šiuo metu rašau per savo DELL'į su neveikiančia d raide. Nusipirkau papildomą klaviatūrą ir viskas man tinka. Vis tiek mano DELL'is jau pensininkas, jo vežiotis nelabai galiu, nes baterija irgi mirus, tai jį naudoju pretty much kaip stacionarų kompiuterį. Vat būtų problemų jei mano darbinis ASUS'as numirtų, bet juo aš nesiskundžiu kol kas. Bet jis dar sąlyginai jaunas kompiuteris. Ir be kompiuterio man ne gyvenimas. Mėgstu nuo jo ir atitrūkti, galbūt galėčiau labiau tą balansą pastumti link aktyvesnio gyvenimo negu kad dabar, bet be kompiuterio tai būtų labai liūdni reikalai man.
Namų organizacija. Aš kažkaip stumdyt ir perstumdyt nelinkęs. Aišku, yra tokių idėjų patobulinimui (lentyną erdvesnę įsitaisyt, nes mano CD ir knygos nebetelpa, arba pasidaryti vietos kambaryje telikui kažkur, nes visai norėčiau tokį aparatą turėt YouTube ar tai Netflix veizėjimui), bet tai man niekada nėra verdantis klausimas... esu konformistas, prisitaikau prie to, kas yra. Ir skaitymo kampas man yra not relatable, kaip ir Alvydas, galiu skaityti bet kur.
Pasidalinta muzika: Smartfriend yra puikus gabalas, negirdėjau jo nuo kokių 2019-ųjų, dėkui už priminimą. VOLA nustojau domėtis po man ne itin prilipusio Witness albumo, tad naujausio jų darbo net nesu klausęs. Galbūt reikės. Korn'ams visuomet skiriu šiokį tokį dėmesį. Va iš Bolonijos parsivežiau Issues CD, leisiu kurią nors dieną. O apie The Cure naują albumą jau liaupsių nebepilsiu, ir taip pripilta per daug. Nors kažkaip dar neįlindau į ankstesnę grupės kūrybą normaliai.
Mano pastarųjų dienų muzika: eilinį kartą naršau po Peter Hammill diskografiją, labiausiai šiom dienom užsistovėjau ties jo 2006-ųjų darbu Singularity. Vienas paskutinių albumų, kur Hammill'is dainas komponavo kaip muziką roko ansambliui, net jei visus instrumentus įrašinėjo vienas pats. Prisiminiau mano seniai mylimą grupę Andromeda, ypač jos debiutinį albumą Extension Of The Wish. Iš naujesnių atradimų, internetuose išgirsta daina You and Me mane atvedė prie UFO albumo Making Contact – nesu apsiklausęs UFO diskografijoje, nors mane visuomet žavėjo jų gebėjimas groti sunkesnį roką su spaciousness elementu, o vat 9-ajame dešimtmetyje jie, pasirodo, dar gerą sintezatorių pasijungė į pagalbą. Galiausiai, jau pasiilgau Gazpacho albumo Tick Tock, tad dabar klausau būtent jo.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2025 m. liepos 15 d. 21:21:24
Bet iš tikro labai malonu sulaukti tokių komentarų. Jausmas kaip namie :)
2025 m. liepos 15 d. 21:18:26
Labai gražūs žodžiai. Galbūt tai tyrinėtojo asmenybė, o galbūt tai neturėjimas sielos ramybės - kas iš tikro žino.
ASUS laptopai nuolatos turi problemų su klaviatūrom, tokius kuriozus pateikia, kad reikia nesąmoningas klavišų kombinacijas paskui spaudinėti. O Lenovo buvo mano pirmas laptopas, ir tarnavo ilgai ir garbingai. Bet jo, labai gero super laptopo sunku gauti, nebent turi didelį biudžetą.
Taip, privatus kampas skaitymui, bet galbūt nebūtinai tik jam. Aš pradėjau ieškoti, kaip padaryti, kad atsirastų dedikuotos erdvės tam tikram veiksmui, pavyzdžiui, vien tik miegojimui ar vien tik darbui, nes tai padeda dėmesio koncentracijai, gal net didina sąmoningumą, ir šiais laikais kai galime būti labai visko blaškomi tas labai svarbu.
Panašu, kad turite dideles erdves, kad ir daug daiktų, ir žmonių telpa. Aš tai niekaip neįkiščiau jokių aparatūrų gyvenant dviejų dalių dėžutėje. Norėčiau įsigyti elektrinį pianiną, bet sunku sugalvoti kur jį statyti. Tikriausiai reikėtų mesti laukan kokį nors vieną baldą :D
Man kol kas per daug gerai nesiklauso paskutinis VOLA albumas, bet dar palauksiu, galbūt ateis susidomėjimas.
Korn visada yra gerai. Jų muzika visada veikia kaip geras elektros išlydis kai reikia nusikratyti kažką nuo savęs.
The Cure yra tokia lobių skrynia, sakyčiau. Man jų populiariausios dainos kaip tik paprastai mažiau įdomios, bet gal dėl to, kad perleistos galybę kartų. Linkiu atrasti, jei pasiseks!
2025 m. liepos 15 d. 20:59:22
Reikia kartais pertvarkų, ir tuo pačiu išsivalyt įsisenėjusius nešvarumus :D
Mano darbas tikrai yra ganėtinai dėkingas, kadangi šiuo metu gyvenu tik iš freelancinimo, tačiau yra ir tamsioji medalio pusė, kaip ir su dauguma dalykų gyvenime. Galvoju, gal kokį rudenį susirasti papildomo kitokio darbo. Tikrai ne visada galima klausyt muzikos ir ne bet kokios. Bet The Cure - Songs of a Lost World turi labai daug ambientinio skambesio, ypač Alone ir Endsong, tai kažkaip suveikė.
Visiškai suprantu dėl klasikinės muzikos. Man su amžiumi taip pat atsiranda dalykai, kaip pavyzdžiui, daugiau kreipiu dėmesio į dainų žodžius :D O klasikinės muzikos koncertų vibe'as man taip pat nesvetimas - prieš nemažai jau metų yra tekę pavaikščioti į Operos ir baleto teatrą, tad visas šitas tavo nupieštas vaizdas man ryškus. Dar pagalvojau, jei tavo gyvenimas būtų muzikinis klipas, šitie vaizdai visai gerai atrodytų :D
Taip, kartais manau naudojame per daug žodžių, o kalbėti ir suprasti vieniems kitus galima ir kitokiais būdais, kartais dar geresniais :)
Ačiū už pasidalinimą. Man kaip tik reikia daugiau instrumentinės muzikos, kurią naudočiau kai reikia kam nors susikaupti arba minčių prasivalymui, tad perklausysiu, gal užsikabinsiu.
2025 m. liepos 15 d. 19:54:47
Vilte, tau dar visas gyvenimas prieš akis- atradimų, užmiršimų, perkainavimo kaleidoskopas nuolat lydės tokią žingeidžią asmenybę. Noras keisti aplinką, arba ją sukurti savaip ir atskleidžia tyrinėtojo charakterį.
Nuotykis su klaviatūra tuoj pat atgamino atvejį mano praktikoje, kai prieš 3 metus užlipau ant atversto ASUS ir sėkmingai sulaužiau klaviatūrą taip, kad įjungimas įmanomas tik papildomai kartu stipriai nuspaudžiant O raidę, o iš apyvartos dingo keletas raidžių ir net skaičių. Pirkau pridėtinę klaviatūrą ir vargau metus, paskui spjoviau ir nusipirkau Lenovo. Anas turėjo CD/DVD ROM‘ą, šis be jo, reiktų pridėtinio, bet vėl būtų kaip ta katė su pusle.
Privatus kampas skaitymui? Čia tai geras. Man tinka bet kur, nors pirmenybę teikčiau vietai prie lango ir gulom. Vat spec. įrengto kambario vien aparatūrai kokybiškam muzikos klausymui būtų mano svajonių viršūnė, o tai turiu neblogą aparatūrą, tačiau pagroti ja gaunu gan retai – 1. džn. komandiruotės, 2. trukdau žmonai žiūrėti tv. 3. gąsdinu kaimynus, 4. o dabar senutė mama su mumis, jai čia jokiu būdu ne Jungėnų kapela ar Paltinienė, belieka ausinės, nors kartais taip norisi garsiai pasileisti Slayer ar Marduk.
Malonu, kad į perklausas įtraukei VOLA. Mane užkabino jų paskutinis albumas, melodingas ir įsimintinas.
Korn Untouchables irgi melodingas, lengvai įsimenamas albumas. Man jis patinka tiek, kad įsigijau cd, o Follow the Leader vertinu tiek, kad pirkau plokštelę.
The Cure esu žiūrėjęs MTV unplagged ir tai buvo seniai, reikėtų bent 10 populiariausių paklausyti per Spotify.
Bet visų smagiausia, kad sugrįžai ir aktyviai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2025 m. liepos 15 d. 19:16:42
Man kaip tik skaitant jūsų diskusijas apie music.lt pertvarkas, tobulinimus buvo vaizdinys iškilęs, kad va užeini ir iškart noras yra baldus namie perstumdyt :D
Vilte, tavo darbas toks dėkingas, kad galima jį dirbant klausytis muzikos?
Klasikinę muziką su metais kaip tik visai prisijaukinu, automobilyje besiklausant kaip snobė pasijaučiu, bet kartais tiesiog vargina tie žodžiai ir kartais savų minčių daugiu taip besiklausant atplaukia. O ir koncertai klasikinės muzikos man priimtini: garso kokybė gera, profesionalu, publika pagyvenę, susitramdę žmonės, gal susitramdę dėl povyzos tokios poniškos, bet man tinka, kad ir kas jiems padeda nutolt nuo gyvuliškumo, svarbu nelenda į akis ir į kėdę tavo, koncerte sėdi kaip cepelinas, verki, po koncerto lėtai trauki iki išėjimo su visais žilagalviais (aš irgi žila), ko ne gyvenimas..
Smagus pasakymas kalbėti per maistą ir per muziką.
Įmetu 11:11 grojarašį klasikinės muzikos, jeigu kam norėsis pabandyti, nėra profesionalus ar ultra-išieškotas, bet pakankamas: https://open.spotify.com/playlist/1apcQ9IXtAKfbiUAOcaDvx?si=rBXxcRuVTX2ECwCI9fnVww&pi=m2vXMwP8Tnm3I
____________________
Yok mu bunun ilacı, ah?