Laiko mašina 3: keliaujam į rašymo apie mokyklą laikus

Šiandien kažkokia man nesuvokiama diena. Po įdomaus pokalbio su klasiokę sužinojau daug daugiau apie kitus klasės draugus, kad mano mąstymas apie juos pasikeitė kategoriškai. Net šiurpas pakrato išanalizavus kai kurias, atrodo labai pažįstamas, bet tuo pačiu ir paslaptingas asmenybes. Dabar supratau, kad mano klasė yra bepročių grupelė, nekontroliuojanti savo veiksmų ir atoveiksmių... Visko būna... Jau aštuoni metai ir... Mano klasė taip pasikeitė, kad nebeatpažįstu jos. Tebūnie birželį bus užverstas paskutinis jos puslapis ir ramia dušia keliausiu į gimnaziją, nesigrauždamas dėl to, kad kažką palikau ten.

Dabar ne apie mokyklą, šiandien jaučiuosi ištampytas, supjaustytas, supresuotas ir atlankstytas iš naujo. Kažkoks nuovargio jausmas šiandien keistas... Nežinau, bet tokios būsenos (kurių net pats apibūdint nemoku) man labai neįprastos. Toks jausmas, kad rankos berašančios sustings. O akys mirktels ir nebeatsimerks tūkstantį metų. Bet tai ne miego noras. Iš vidaus aš visiškai žvalus. Tai kažkas kito.

Šiandien lakstau iš vieno draugo pas kitą... Net nebesuspėju nieko. Nors padaryti nieko nereikia. Jau suorganizuotas visuotinis neėjimas rytoj į pamokas, tai ir namų darbų nieko taip gaunasi. O kai pamokos sunkios labai (kūno kultūra ir dvi technologijos) tai išvis... Dėl to turbūt nusibaigiau taip. 

Šiandien klausau tik The Doors. Pasiklausykime jų dabar:

382

The Doors