Life is either dreams or daydreams

Šiandien sapnavau sapną, kuriame sutikau Steveną Wilsoną. Tai vieta, kurią sapnavau jau nebe pirmą ir ne antrą kartą, ir joje aš kažkodėl visada pasiklystu ir ieškau išėjimo. Net nežinau, kaip ten atsiduriu, o tada karštligiškai bandau ištrūkti, nes reikia "surasti autobusų stotelę ir grįžti namo", nes jau vėlus vakaras. Ta vieta yra kažkoks didžiulis namas, kurio patalpos atrodo apleistos, nebaigtos statyti; visur guli sulūžusios lentos, ant žemės nubyrėjęs tinkas, beveik nėra baldų. Tame name nuolat skirtingose vietose sukinėjasi žmonės, užsiėmę savais reikalais. Berods buvo ruošiamasi koncertui ar net keliems, nes namas tai didelis, kai kurie kambariai koncertų salės dydžio, o dar yra ir stogas, nuo kurio aš ir pamenu savo klaidžiojimo pradžią. Lyg Dievas būtų ištiesęs ranką iš dangaus ir kaip lėlę perkėlęs ten kur nori savo nuožiūra. Tada pamenu, kaip nuo stogo leidausi painiais mediniai slaiptais į vidų ir užsukau į kambarį, kuriame lyg užkuliusiuose savo pasirodymui ruošėsi Stevenas Wilsonas. Jis pasižiūrėjo į mane žvilgsniu, tarsi klaustų, "Ką tu čia veiki?". Aš, norėdama išvengti nemalonios akistatos ir prisimindama savo originalų tikslą, greitai iš ten pasišalinau. Sužinojau, kad tame name trinasi daug visokių menininkų, kurie pagrinde yra jauni snobiški dabitos, linkę demonstruoti savo aprangos stilių. Vis dėlto, man reikėjo rasti išėjimą iš to keisto pastato, taigi bandžiau išsiaiškinti. Pasiekiau savo tikslą ar ne - nežinau - tai visada lieka paslaptimi.

Jau baiginėju skaityti romaną "Pasaulis pagal Garpą". Daugmaž žinau ir kitą savo literatūrinės patirties kryptį, jeigu tik seksis įsiskaityti į norimą knygą, nes dažnai pasitaiko taip, jog iš šalies žvelgiant į ją ji atrodo patraukli, tačiau atsivertus pasižiūrėti į vidų, šiek tiek nusivyli (argi nebūtų galima sugretinti šį analogą su kitomis gyvenimo patirtimis?). Svarstau, kaip turėčiau pateikti atsiliepimą apie knygą: parašyti į tam skirtą diskusijos temą ar sukurti dienoraštį? Aš, žinoma, visada linkstu link kuo kūrybiškesnio varianto, tačiau visada kyla tikra problema, kuri yra ne ar užteks kūrybinių fantazijos išteklių, bet ar apskritai yra verta. Verta. Kas ta vertė? Kuo ji matuojama? Ar kam nors tai įdomu? Ar kam nors įdomu sužinoti mano mintis? Kaip atskirti naudingą veiklą nuo laiko gaišinimo?

Palieku jus bombarduodama savo neatsakomaisiais klausimais ir sapno proga desertui patiekiu Porcupine Tree.

Inside the vehicle the cold is extreme

Smoke in my throat kicks me out of my dream

I try to relax but its warmer outside

I fail to connect, it's a tragic divide

This has become a full time career

To die young would take only 21 years

Gun down a school or blow up a car

The media circus will make you a star

Dark matter flowing out on to a tape

Is only as loud as the silence it breaks

Most things decay in a matter of days

The product is sold the memory fades

Crushed like a rose

In the river flow

I am I know

4

Porcupine Tree - Dark Matter