Neiginiai

Pirmasis 2013 metų įrašas.

Su Naujaisiais, tikėkimės geresniais, kupinesniais supratimo, meilės, šilumos ir įsimintinų akimirkų, metais.

Prieš šventes susimąstome, susikaupiame ir prisimename ką padarėme, taip ar ne taip. Kažką palydime atsisveikinimo giesmėmis, kažką sutinkame garsiais šūksniais.Tampame pilnesni arba išsemti iki dugno ir laukiantys kada būsime pripildyti. Kartais tik ir norėtųsi turėti trumpalaikę atmintį, kurioje gyventų tai, kas trukdo dabarčiai.Kaip ir visada sakiau, reikia žmogui vienišų vakarų. Bet jis neturi likti vienišas. Atrodytų viskas puiku. Vėl pradžia, bet kartu ir kasdienė rutina, kuri sugrįžta po visų džiaugsmų ir nepakartojamų akimirkų.Seka melas, vienas po kito, pyktis, barniai. Tada šiokia tokia tyla su džiaugsmu, užmarštis, o paskui vėl viskas iš naujo. "What goes around comes back around". Užburtas ratas, kuriame trūksta pasitikėjimo ir santarvės. Galbūt rytoj bus geriau? Bet tai tik trumpalaikė iliuzija, kurią patys žinome, bet nuo jos bėgame. Bėgame patys nuo savęs, nes nežinome kaip išsigelbėti. Nepadeda visa reiškianti tyla, kalbėjimas išauga į riksmą, ašaros tampa nemigos priežastimi, o kur dar nerimas ir abejonės...Diev, kiek daug neiginių, tik perskaitydamas supranti ir pamatai, kad nebegali žiūrėti į viską optimistiškai ir vaidinti, kad viskas yra ar bus gerai. Paleidi-sugrįžta, bet ilgai neišsilaiko. Kaukės jau nebetokios kaip anksčiau-trapios, dabar jos geležinės, apsaistytos melo šarvais, o ir tiesa ne tokia jau ir galinga, kad įveiktų tokį priešą, kuris tiki kuriamu melu. Gerai,kad yra miegas, bent jame susikuri pasaulį, koks turėtų būti be melo, bet ir tai tenka kovoti su košmarų demonais, pavergenčiais slapčiausius įsitikinimus. Norėtųsi ir vėl nemokėt slėpti sudrėkusių akių,mokėt išsikalbėt, pamiršt, ramiai užmigt,tikėt ir tramdyti emocijas, kurių dabar taip gausu.