Neskaityk. Tai neverta nieko.

Do you think I'm faking? Do you think that I'm blind? You're right... Ir kas su manim darosi? Aš nebepažįstu to žmogaus, kuriuo tapau... Aš elgiuosi visiškai kitaip... Išduodu save, savo vertybes. Ko vertas žmogus be vertybių? Ko vertas žmogus be sąžiningumo? Ko vertas žmogus, nesuvokiantis, ką daro? Nieko. Ne, mažiau...

You can't deny yourself forever... Galbūt. Kaskart, kai manau, kad jau pradedu išlipti, kritimas žemyn būna vis skaudesnis... Juk pakilai tik tam, kad kristum iš aukščiau... Būtent. Parašiau tai senokai, bet tai visiškai atitinka mane dabar...

Šiam pasauly vietos tokioms tuščioms šlykštynėms kaip aš nėra. Koks mažiausias neigiamas skaičius? Mano vertė už jį mažesnė... Koks yra visiško bejausmio žvilgsnis? Manasis tuštesnis. Nėra pragaro po mirties. Pragaras čia. Dievas tik tam ir sugalvotas. Kad turėtumėm iliuziją, kuri mus nuramintų ir patenkintų...Aš noriu į nebūtį.

Sunaikink, sudegink, pamiršk... amžiams. Kaip daug ką jau palaidojai užmarštyje, pasauli. Laukiu tos dienos, kai tu mane užmirši. Jau sutrypei, sumindei ir suspardei... Net nepaliesdamas. Padarei, kad dvasiškai nusižudyčiau pats. Nedaug beliko. Bet tu kankinsi dar ilgai, aš tai žinau. O kai baigsi, pamirši, kad egzistavo tokia šiukšlė V.A., kuri pati save pasipjovė, nes pametė tai, kas svarbiausia. There is nothing left of me... It is written in my eyes.

Nekreipkit dėmėsio. Tai tik eiliniai eilinės pasaulio dulkės paistalai. Ne, ne eilinės. Šlykščiausios. Uždarykit šitą "dienoraštį" ir pamirškit, kad jis buvo. Tuštybės beprotis išeina. Ilgam.