
Tiesiog nevyksta nieko įdomaus. - tai mano dienoraščių, rašytų vasario mėnesį (maždaug), tema. Ji kartojasi. Pablūdijimas po kraštus, kuriuose jau ir taip kiekvieną mikrobą pažįsti, niekad nebuvo toks neįdomus. Vasara plaukia, aš stoviu. Tikriausiai prieš srovę. Arba pasroviui. Laikas greitai eina, vasara mane neša į rudenį (nors atrodo jis dar toli). Tiesiog tie patys užsiėmimai ir ši vasara bus eilinė neįdomi. Turbūt aš pailsiu tik mokykloje sedėdamas (nors tuo pačiu ir galvos skausmą pasigaunu). Na, ir ne tik sėdžiu aš ten. Žiūriu, per daug vasarą kvaršinu jums galvą apie mokyklą. (jums - tai yra, skaitytojams, kurių tikriausiai vėl nerasta). Per daug aš tiems eiliniams, a la mokykla blogiausia, moksleiviams kvailas esu. Liksiu nesuprastas amžių amžiais. Kaip ir mano muzikinis skonis, turbūt visiems jis šlykštus: |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2012 m. liepos 21 d. 20:18:22
Nesąmonė, nesąmonė, nesąmonė. Pirma: jeigu iš karto bent vienas žmogus neperskaito dienoraščio ar kažko kito, tai jis arba kas nors kitas būtinai tai padarys kada nors kitą kartą.
Antra: kai nelabai randa žmogus apie ką rašyti, tai ir krypsta kalba apie tai, ko tuo metu nederėtų kalbėti. Todėl geriausia visai nerašyti arba rašyti kokia nors tema, ne pačio sukurta.
Trečia: tavo muzikinis skonis nėra, nebuvo ir nebus šlykštus, nes papraščiausiai taip nebūna. Be to, juk kažkada atsiranda ir tokio skonio gerbėjų.
Ir ketvirta: šiame dienoraštyje labai aiškiai atsispindi dviprasmybė. Nes rašai, koks savikritiškas esi. "Per daug aš tiems eiliniams" - čia jau savęs aukštinimo žodžiai. Taip kad šito dalyko, aš nesuprantu tikrai...
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.