
Pragaištingas kiekvienas vingis, kelias kartais siauras, kartais platus. Vienur tamsūs miškai, kitur žali, saulės kepinami laukai, ar su lyg vėju vilnijantys kviečiai, rapsas... Niekas nevažiavo identiškai tiesiu ir gražiu keliu, niekas negimė visiškai laimingas ar visiškai nelaimingas. Laimei mato nėra. Nebuvo dar tokio, kuris atstumą nuo Kėdainių iki Josvainių matuotų pieno pakeliais. Galbūt 50000 pakelių, sudėtų išilgai ir būtų. (prielaida, jog pakelio ilgis - 20 cm, atstumas - 10 km) Taigi, kaip sakoma, katino dienos artėja į pabaigą. Jau žinau, kada ir kokiomis aplinkybėmis sakysiu tradicinį posakį: "per trumpos". Ore sklinda niekinga baimė ir persukti veidai laksto po parduotuves, pirkti aplankalų ir guašo... Ir čia mano galvoje atsirado dviprasmiška nuomonė - juk tai tiek reikalinga, tiek įdomu. Kita vertus, nervinga ir banalu. Nesvarbu, tą temą uždarykime. Visgi, matau tik melancholišką pasaulį aplink save. Viskas tiek tikra, kiek niūru. Jau sena nuomonė sklinda - jei kas pasirodo šviesaus - taip tik tavo vaizduotė sako. Viskas niūru, kaip ir turi būti. Tegyvuoja pasaulio rutina. Mielas daiktas. O ištrūkti iš jos dar įdomiau. Išplaukt su valtimi į ežero vidurį ir įsijungti harmoningą instrumentinę partiją (grojaraštyje nr. 3). Namai yra tam tikra sakralinė vieta, man, kaip kartais išsišokančiam ir plėšančiam akis, bet dažniausiai ramiam ir kenkti kažkam nesistengiančam žmogui. Čia yra viskas, kas palaiko mano gyvybę. Visa mano dvasia įsiskverbusi į tuos paveikslus ir tas sienas, kiekvienas daiktas dvokia/kvepia mano kvapu. Kiekvienas akordas skamba taip maloniai, net jei jis toks nevykęs. Kiekvienas nepaklotos lovos, t.y. kaldros vingis toks tobulas. Kiekviena knyga lentynoje taip tobulai stovi. Viskas yra nerealu ir tobula. Jokia indikacija negali gąsdinti. Deja, viena indikacija nepervaldoma - laikas. Jis labai stipriai išduoda, kas bus ir kas jau buvo. Bet laikas yra ketvirtoji dimensija, ir pati svarbiausia. Nerealių kūrinių virtinė apačioje. |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2013 m. rugpjūčio 22 d. 21:43:54
"nuo Kėdainių iki Josvainių matuotų pieno pakeliais. Galbūt 50000 pakelių, sudėtų išilgai ir būtų. (prielaida, jog pakelio ilgis - 20 cm, atstumas - 10 km) "
full moon absurd idea (radau einare paslėpto jumoro)
____________________
'Aš tau atleidžiu' gali pasakyti tik tas, kas gali pasakyti 'Aš tave myliu' (Paolo Coelho - Alchemikas)
2013 m. rugpjūčio 22 d. 20:03:53
Na, suprantama suprantama. Gal čia tik man taip būna.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2013 m. rugpjūčio 22 d. 20:01:28
Apskritai visuose stiliuose nebūna, kad visiškai užknistų... Nors Avantasia, Black Veil Brides ir koks kitas velnias jau seniai girdėtas ir kol kas nelabai pageidautinas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugpjūčio 22 d. 19:54:14
Lost... Senoji geroji Lost...
Tai tu juk visiškai pasinešęs ant progroko, todėl tokios grupės tavęs net negali užknisti. Bet aš kalbu ir apie kitų stilių grupes, tarkim heavy metal.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2013 m. rugpjūčio 22 d. 19:48:57
Su VdGG man buvo. Toks pereinamasis periodas, kai kokius du mėnesius jų negirdėjau. Aišku, po to, kai įsijungiau, tai turbūt ilgai klausiau. Va, prieš keletą dienų įsijungiau Lost ir Childlike Faith... kurias girdėjau labai seniai - jausmas iš naujo girdint, lyg niekad jų nepažinotum. VdGG turi ne tą savybę išlaikyti potraukį, bet jį sėkmingai regeneruoti nuo pat nulio.
O jei kalbant apie tokias, kur užknisa visam laikui - nežinau, ar tokių būna. Na, va dabar šovė į galvą, kad seniai klausiau Barclay James Harvest, Jefferson Airplane ar Magma. Bet atsiranda momentas, kada jų norisi paklausyti. Arba music'as man dažnai primena tas grupes. Steppenwolf įsijungiau šiandien, nežinia kada paskutinįkart girdėjęs. Vienu momentu prieš porą metų jie buvo favoritai, kaip dabar VdGG. Smagu prisiminti, net šiurpas nukrėtė. Tačiau supratau, jog tik kelios dainos jau tebemoka taip. O VdGG - kažkuo jie unikalūs ir tiek.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugpjūčio 22 d. 19:41:38
Būtų nieko gero, jei visiškai nebestebintų. Tu tiesiog negali atsiklausyti jų - štai kodėl tave vis stebina. Bet jų atsiklausyti turbūt net ir neįmanoma. Bet žinai kaip būna su kitom (ne tokiom ypatingom) grupėm: klausai klausai ir kartą pajauti, kad užkniso. Na, bent jau man taip buvo. O su VdGG tai tiesiog impossible.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2013 m. rugpjūčio 22 d. 19:35:11
Turbūt, kad (In The) Black Room / The Tower yra saksofonas ir vargonai, o smuiko ir violončelės nėr - na, taip, pagal instrumentų esybę pastaroji kardinaliai skiriasi nuo praeitų dviejų.
Gerai, kad tavęs nebestebina. Šitą grupę jau pažįstu pusantrų metų, gal dar daugiau, bet mane jie toliau vis stebina ir stebina.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugpjūčio 22 d. 19:32:22
Ach, kažkodėl jau manęs nebestebina tas jų meistriškumas... Kaip faktas nestebina. Bet pradedu klausyt - ir toks jausmas, kad vėl pirmą kartą girdžiu. Ar kažkas panašaus. Tiesiog jų muzika nemirtinga. Iš tų visų trijų variantų (In The) Black Room/The Tower patiko labiausiai. Bet visi atlikimai savotiškai nuostabūs.
Prisiminiau tai aš. Dar viena smulkmena.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2013 m. rugpjūčio 22 d. 19:26:17
Ne vien VdGG grojaraštyje puikios, bet Ship of Fools galinė instrumentuotė, o tas momentas, kai lieka tik smuikas ir violončelė, išvis toks stebuklingas. Black Room/The Tower atlikimas stipriausias iš visų girdėtų. The Habit of the Broken Heart atlikimas išvis tėra vienintelis ir tai, music'e šviežiena. Bet tasai atlikimas galingas. Žodžiu, VdGG tokie meistriški, net ne tiek muzikoje, kiek gebėjimu patraukti savo muzika.
P.S. Arba tu prisiminei, arba aš prisiminiau, arba abu prisiminėm, kaip aš tavo dienoraštyje pakomentavau, kad geriausia dalis - 3 Rush dainos.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2013 m. rugpjūčio 22 d. 19:22:28
Geriausia dienoraščio dalis - trys Van der Graaf'ų dainos grojaraštyje :D
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.