Nostalgijos dekonstravimas (Cosmograf – In 1985 analizė)

Nuoroda į mano originalią recenziją asmeniniame bloge: https://pozitr0nas.wordpress.com/2022/01/29/nostalgijos-reiskinio-dekonstravimas-cosmograf-dainos-in-1985-analize/

NOSTALGIJOS REIŠKINIO DEKONSTRAVIMAS: COSMOGRAF DAINOS „IN 1985“ ANALIZĖ

Nors dar man nepavyko išsirinkti iš triženklio skaičiaus albumų, kuriuos perklausiau 2021-aisiais, savo mėgstamiausių ir juos surikiuoti ir pateikti savo metinę ataskaitą, tačiau apie vieną kūrinį, turbūt mano mėgstamiausią pernykščių metų dainą, knieti pakalbėti jau dabar.

Tos dainos genialumas yra daugiadimensis ir visos dimensijos susieina į vieną tašką, vieną pradinę idėją. O toji pradinė idėja: nostalgijos efektas, arba kodėl sendami mes pradedame retrospektyviai taip gražinti savo jaunystę. Ir šitą aspektą užkabina atlikėjo Cosmograf (tikrasis vardas: Robin Armstrong) daina „In 1985“.

Cosmograf daina „In 1985“

Dainoje atlikėjas (greičiausiai) autobiografiškai reflektuoja savo gyvenimo 1985-aisiais ir gyvenimo dabartiniais laikais patirtį. Cosmograf savo vokalo partiją pradeda skambia skambiai atlikta eilute „I’m alive in 1985! What a time to be alive!“ („Aš gyvenu 1985-aisiais! Koks tai nuostabus laikas gyventi!“). Atrodytų, bus pompastiška pagyvenusio žmogaus pop daina… nė velnio, vidurinėje dalyje atlikėjas atsimena įvairius gerus ir, kas svarbiausia, ne itin gerus to laikmečio įvykius kaip:

1. Brixton maištą („Things out of order, Brixton’s on fire“). Greičiausiai turima omenyje kiek anksčiau, 1981-aisiais vykusį maištą Brixton’e (pietų Londone) tarp policijos ir juodaodžių paauglių, kai šie pasipiktinę išėjo į gatves dėl policininkų rasizmo juodaodžių atžvilgiu.

2. Heysel stadiono nelaimę („People are crushed in the Heysel disaster“), kur „Liverpool“ bei „Juventus“ fanams sukėlus maištą pastaruosius užgriuvo fizinio spaudimo neatlaikiusi betoninė siena ir viskas pasibaigė 39 aukom.

3. ŽIV paplitimą („Deadly new virus is killing us faster“).

Aišku, atlikėjas inkorporuoja ir tokius dalykus kaip „Back to the Future“ („Atgal į ateitį“) filmo pasirodymo sukeltą maniją, „Live Aid“ koncertą, skirtą surinkti pinigų badaujantiems žmonėms Etiopijoje paremti ir t.t.

Ir tai veda į nuostabų, kertinį posmą, kurį atlikėjas supersonalina tokiu būdu:

When I was 15, I learned to play guitar

We started a band and dreamed it would take us far

85' seems so far in the past

But the spirit lives on and I wanted to last

When I was 50 and I have lived some life

I wrote this song and hoped it would take me far

Never stop dreaming cause your time will come!

If you’ll never stop trying, you’ll always be young!

Išvertus:

Kai buvau 15-os, išmokau groti gitara.

Įkūrėme grupę, svajojom, kad nueisime toli.

85-ieji rodos taip toli praeityje.

Bet dvasia lieka gyva ir aš norėjau tęsti.

Kai buvau 50-ies ir nugyvenau šiek tiek,

Parašiau šią dainą ir tikėjaus, kad ji mane toli nuves.

Niekada nenustok svajot, nes tavo laikas dar ateis!

Jei nesustosi bandyt, visados išliks jaunas!

Tai yra paprastas, bet be galo nuostabus aštuoneilis, kuris dainoje apjungia praeitį ir dabartį, sufokusuojant viską į asmeninę patirtį, paliekant pasaulinį kontekstą pašonėje. Pirmosios keturios eilutės – apie dideles jaunatviškas ambicijas, apie tai, kaip visgi patirties trūkumas atsuka antrąjį lazdos galą, tačiau juo nepribaigia iki galo, nepribaigia to vidinio jaunuolio. Įdomu, ar išties Robinas jaunystėje buvo įkūręs grupę, kuri dėl kažkokių priežasčių liūdnai išsiskirstė nepasiekusi savo tikslų. Kitos keturios eilutės dar nuostabesnės – jos iš dabarties pozicijų, bet lyrinis subjektas savo svajonių nepametęs, reziumuoja, kad jaunatvė tai ne laikas, o požiūris į gyvenimą! Nenustoti svajoti ir išlikti motyvuotam siekti savo svajonių!

Robin'as Armstrong'as (Cosmograf)

O dainos paskutinėje dalyje grįžtama prie pasaulio įvykių, tačiau jau iš dabarties perspektyvos:

1. „Things out of order, Brixton is cool“ – Brixton‘as gal šiandien ir ramus, tačiau pasaulyje toliau betvarkė.

2. „Back to the Future repeated a film for us all“ – šitą eilutę interpretuoti gan sunku. Čia galbūt turima omenyje tai, kad nepaisant praėjusio laiko, tas pats filmas su tomis pačiomis problemomis galėtų būti aktualus ir dabar ir niekur mes labai toli laiku nenukeliavome.

3. „Live Aid is gone, but the famine rages on“ – badas nesibaigė sulig tuo, kad įvyko vienas labdaros koncertas, kad ir koks jis nuostabus.

Ir koks iš visos šios dainos išplaukia moralas? Ogi toks, kad mes esame linkę nostalgizuoti praeitį vien dėl to, kad būdami jauni labiau pasitikėjome savo jėgomis, galimybėmis ir turėjome dideles svajones, o vis dėlto, atsiribojus nuo savo asmenines patirties, pasaulis kaip ir buvo, taip ir liko su savo visais netobulumais ir problemomis, niekas iš esmės nepasikeitė. Ir jei tik gebėtume neprarasti savo jaunatviškumo, tai ir ta visa praeities romantika išbluktų. Ir, manau, ne veltui dainos pabaigoje nebeišgirstame tos skambios eilutės „I’m alive in 1985! What a time to be alive!“  Manau, kad lyrinis subjektas susivokia ir atsiima savo tą nostalgišką žvilgsnį į praeitį.

Man, kaip dar visai jaunam žmogui, nuo pat vaikystės keistai skambėjo tėvų ir aplinkinių romantizavimai, kad „vat kai mes buvom jauni, tai viskas mums tiko ir patiko, filmai buvo įdomūs, maistas buvo skanus, drabužiai buvo gražūs, o dabar…“.  Nors man tą pačią dieną istorijos pamokose skiepija, kad prie ruso buvo blogai ir praeityje visko trūko, ir laisvių nebuvo ir pan. Ši ryški dichotomija nedavė man ramybės visą gyvenimą ir aš, kai suaugau, staiga pastebėjau, kad pamėgau domėtis savo vaikystės laikų (iš esmės vėlyvųjų 90-ųjų, ankstyvųjų 2000-ųjų) kultūra, pradėjau žiūrėti tų laikų laidas, rastas archyvuose, ieškoti įvairios vaizdinės medžiagos iš to laikmečio žmonių gyvenimo. Savo kailiu patyriau, kad visgi nostalgija yra neišvengiama, vien dėl to, kad vaikystė buvo nerūpestingas, svajonių kupinas laikas, o dabar nerūpestingai svajoti neleidžia daug dalykų. Nors kai vertini bendrą kontekstą, 2000-ieji buvo niūrūs laikai, nepaisant to, kad ir dabartis nėra rojus.  Tai matyt, kaip aš žiūriu į 2000-uosius, mano tėvų karta žiūri į 1980-uosius ir pan.

Ir šitą praeities-dabarties konfliktą daina „In 1985“ man išaiškino geriausiai ir dėl to ji man yra viena svarbiausių pastarųjų laikų dainų – jau nebeatsimenu, koks dar šiuolaikinis kūrinys man padarė tokį didelį efektą būtent lyriniu aspektu. O ir muzikiniu aspektu čia sukomponuota labai kruopščiai: eilutė „I’m alive in 1985! What a time to be alive!“ ir visa ta strofa, atliekanti priedainio funkciją, yra taip išryškinta ir tokia skambi, kokios ir tikiesi – labai mielas, paprastos ritminės struktūros (du 4/4 taktai, o trečias skeltas į 2/4 porą) priedainis. Tuo tarpu tos dalys, kur lendama į tą globalų, išorinį žvilgsnį į pasaulį skamba gana minoriškai, sunkiai, metras pasikeičia į lėtūnišką, beveik progresyviai skambantį 6/4. Užtat  visiška fantastiška yra perėjimai į skambius sintezatoriaus motyvus 4/4 ritmu prieš tą centrinį aštuoneilį ir po jo. Jie net skamba visiškai kaip 1985-ieji. Žodžiu, net muzika bandyta klausytojui įpūsti tą nostalgijos poveikį ir tai visiškai pavyko – aš buvau pakerėtas tų sintezatorių. Tiesa, šiek tiek progresyvus muzikinis ir struktūrinis išpildymas man irgi imponuoja.

Štai kiek gėrio aprašiau apie vieną dainą! Ir tai yra įrodymas, kodėl Cosmograf yra vienas mano mylimiausių šių laikų atlikėjų, kuris yra baisiai nuvertintas tarp progresyvaus roko gerbėjų, o ką jau kalbėti apie plačias mases. Kas svarbiausia, Cosmograf muzika yra labai skani ir nesudėtinga net ir paprastos roko muzikos mėgėjui, o dar geriau, tam, kuris jau susipažinęs su „Pink Floyd“ kuriamais peizažais bei pajutęs jų galią. O tekstai sudėlioti labai paprastais žodžiais, labai žemiškai, bet tuo pačiu labai subtiliai, kruopščiai ir dėl to ta tekstu perduodama žinutė atsiskleidžia visu grožiu! O ypač rekomenduoju visą jo naujausią albumą „Rattrapante“, kurio visas penkias dainas apjungia būtent laiko tema: kaip jis mus paveikia, kaip mes jį suvokiame ir t.t. Likusios keturios neaptartos dainos vertos ne ką menkesnio aptarimo.

P.S. teksto vertimai nėra gražūs ir stilingi, aš nemoku taip kaip Alvydas 

Cosmograf albumas „Rattrapante“

	2			Cosmograf - In 1985
	2			Cosmograf - Rattrapante
	2			Cosmograf