Opeth "Allting tar slut" metų daina tarsi apsėdimas

In Cauda Venenum lotynų kalboje reikštų „nuodai uodegoje“, o tai yra metafora „nemaloniam siurprizui“. Åkerfeldt‘as minėjo, kad šis albumas kaip joks kitas atspindės jo asmeniškus išgyvenimus, mintis ir prisiminimus. Švediškas albumo variantas yra pirminis. Angliškas – grynai pirmojo atkartojimas su tekstų vertimu į anglų kalbą. Kalbų skirtumai iš dalies iškraipė originalią mintį, be to anglakalbiui kliūna neįprastas eilutės formavimas. Klausant abu albumus vieną po kito, jauti sunkiai, bet visgi apčiuopiamus skirtumus nuotaikoje, ekspresijoje ir balsinėje faktūroje. Man artimesnis angliškas albumas dėl labai aiškios skiemenuotės, suteikiančios melodingumui pliusą. Švedų kalbos ypatumai nepratusiai ausiai melodiją daro grubesnę. Bet čia kaip kam. Mano favoritė šiame albume yra baigiamoji daina All Things Will Pass atitinkamai  švediškame - Allting Tar Slut. Dainos kompozicija 5 dalių: įžanga, posmas, kartojamas 2k., aštrioji sekcija, sušvelnėjusi sekcija ir finalas, vertas laurų vainiko.

Oukerfeldto mintis retrospektyvi, ištraukta iš pasąmonės, galimai miego metu. Kaip sapne dažnai būna, giliausi išgyvenimai save realizuoja fragmentiniais asociatyviais vaizdiniais. Sapnininkai paaiškina juos, Froidas - irgi. Aš nei vienas, nei kitas, bet kabindamasis į tą faktą, kad Mikaelis skaudžiai išgyveno skyrybas su drauge Anna, kuri yra jo dviejų dukrų motina, bandysiu sekti sumazgytu jo asociacijų siūlu.

Pagrindinė sąvoka ir jos vaizdinai. Santuoka – namas. Dulkės – apleisti santykiai. Suodžiai ir akmens skeveldros – sugriuvusi santuoka. Karalystė - geriausi santuokos metai... Google verstas švediškas tekstas kai kur paaiškina sausą anglišką variantą. Oukerfeldto pamėgta metafora „nuvytęs peizažas“  ir čia randamas abejuose kalbose tik skirtinguose posmuose. Štai angliškai daina prasideda skaidrių demonstravimu: vasaros žiedai, nuvytę žiedai, aštrūs apibrėžti šešėliai. Vasaros Rožė manau užuomina į daina virtusią Thomas Moore poemą "The Last Rose of Summer" su jos ketureiliu

 'Tis the last rose of summer,

    Left blooming alone;

All her lovely companions

    Are faded and gone;

Švediškoje pradžioje viskas proziškiau: Ruduo klojasi ant dar gyvos vasaros, šešėlis išryškėja tau tiesiog po kojomis. Toliau: po devyniais užraktais saugomas slaptų slapčiausias troškimas, mėnuo laižo (licks its atmosphere).

Angliškas tekstas sakyčiau konkretesnis: romantiškas amžinos laimės įvaizdis su mėnesienos taku vandenyje. Dabar ramų ketureilį pertraukia grynai opethiškos dermės grėsmingas priminimas – čia tik sapnas, jame dvelkia mirtimi ir šalčiu ledinės skandinančios povandeninės srovės(šved.)... tegul ji neša.

O dabar namo įvaizdis. Dulkės tumulais – tamsu. Neprižiūrėjai namo (šved.), nekreipei dėmesio į sunkėjančią namų atmosferą (angl.). Ir priekaištas sau: štai dar ne vėlu, jei tuoj pat trauksi iš užkaborių sielą ir remontuosi tą metų metais neprižiūrėtą mechanizmą(angl.), arba širdies namuose sugaudysi išsislapsčiusius metus(?) (šved.).

Bet ar tai alternatyva? Ką tai duotų? Vėl regėti kaip viskas, kas buvo gyva, miršta (šved.), iš naujo sutikti praradimus (taikstytis su jais)?(angl.). Trys palinkėjimai (angl.) pamąstymai (šved.) skirti draugei sukelia 300 skausmingų išgyvenimų. O jeigu nieko nedaryti, pasiduoti tai sapno srovei, kuri nuneša į tą laiką, kur „namas“ tik nuodingais suodžiais apnešta akmenų krūva, o „karalystė“ jau nebėra šlovinga (angl.), ir jau per vėlu norams pildytis (šved.)? Toji dainos atkarpa yra pati niūriausia. Ir čia įvyksta persimainymas. Tonas sušvelnėja, darosi graudokas. Posmas dainuojamas paeiliui Mikaeliui su Fredriku.

Atskleidžiamos dramos priežastys. Jos sidabrinis balselis jo gerklėje,- reik manyti, kad ji taip reguliuoja jam gyvenimą. Jis nebežino, kur jos, kur jo paties sprendimai, ir iš viso, ar jų turi. Tokia rutina nusistovėjo eilę metų ir jau tapusi norma. Tai pirmo laipsnio lygtis – klaidinanti tradicija. Jei esi stiprus, turi būti silpnas  (šved.).  Šioje vietoje angliškas ir švediškas tekstas labiausiai skiriasi. Tas jos balselis, įstrigęs jam gerklėje, tai apnuodytas gėrimas, ir vaistų nuo jo nėra. Prie jo lengva įprasti, o tada tik mirtis. Jų santykių ateitis yra nulemta prakeikimo. Su jais buvo atliktas  toks nedidelis „geležinio narvo“ eksperimentas, prisilaikant senų tradicijų, nepaisant, kad laikai nebe tie. Stiprus tas, kas nebijo būt silpnu - tu esi aš, aš esu tu (angl.)

Kažkodėl man atrodo, kad čia ne paskutinę rolę šioje dramoje suvaidino vadinamas skandinaviškas feminizmas ir pernelyg sugriežtinta atsakomybė vyrams. Ten moterys vyrams sėdi ant galvų.

Kaip ten bebūtų, bet Mikaelis su menka vilties kibirkštėle klausia savęs tris kartus: o jei viskas praeis, juk viskas praeina, ir laikas gydo, ane? Gal būtų galima, oi ne – gal būtų verta grįžti namo?

Štai ši menka vilties gaidelė finale virsta vilties himnu. Iki ašarų jautri vieta.