Parduodu indulgenciją už nieką. Tiesiog atleidžiu.

Gerų minčių yra visai, tobulėji . Slidžiai kažkaip vaikščioji ties sąvokom "atmintis", "sumanumas" ir "protas". Jos susijusios mažiau nei atrodo. Chaose slypi prasmė ir įdomumas. Tvarka pagrįstas pasaulis būtų pilkas ir nuobodus. Mums reikia tamsos ir visiško dugno, kad suprastume, kas yra tobula harmonija.

Todėl mes ir iškreipti, klonuoti beveidžiai. Yra net teorija tokia (pakankamai pagrįsta, tarp kitko, nors ir atrodo neįtikėtina), pagal kurią seniau buvo žmonija, ištobulėjusi iki begalybės, bet pati save susinaikino ir evoliucijos procesas prasidėjo iš naujo. Panašiai kaip "Matricoj", jei matei.

Man patiko pavadinimas. Norėjau perskaityti, bet šiomis dienomis man šis tekstas ryyyyškiai per ilgas. Tada pažiūrėjau įn komentarus. Irgi norėjau perskaityti. Pavydžiu jums. Norėčiau, kad ir man tokia žodžių gausa lietusi rašant straipsnius

3. Protingesni žmonės. Tiesiog žmonės tampa vis protingesni.(4Blackberry)

taipogi šią tendenciją pastebėjau. dabar visi gražiausi-geriausi-PROTINGIAUSI susirinkę į TV. (Suprask: jie iš to gyven ten, pinigai -> iš dvikojų runkelių)

dar šiuolaikinio žmogaus pernelyg mažos kaukolės talpos susidariusiam sąlyginai perviršiniui smegenų kiekiui įrodantis užrašas

o šiaip tiek E13, tiek B man gereų minčių šiam vakarui pametėjo. THANX ;7]

Visi žmonės be išimties turi to noro siekti geresnio gyvenimo.  Tai kaip instinktas, nes žmonėms iš prigimties reikia kuo daugiau komforto, patogumų, kad viskas kuo lengviau jiems eitųsi. Ir visi, kurie nori, pasiekia. Bet kai kurie pasiduoda, nes trūksta valios. O valią reikia ugdytis, kaip ir daugelį kitų svarbių vidinių savybių...

Savo gyvenimą kiekvienas žmogus kuriasi pats. Kol žmogus lanko mokyklą, vaikšto į universitetą, tol visiškai normalu, kad jo kambarys apkrautas knygom ir visokiais popieriais, nes jam tai reikalinga. Kai visa tai baigsis, kai reikės susirasti darbą, tiesiog susitvarkysi tą kambarį ir viskas. Aišku, būna, kad žmonės dar ilgai dirbdami studijuoja įvairias knygas. Būna, kad net visą gyvenimą. Bet tik todėl, kad taptų dar labiau išprusę, dar protingesni, net jei jiems to nereikia gyvenime kur nors panaudoti. Jie dėl savęs taip daro. Tu, atrodo, niekaip negali nuspręsti, ko iš tikrųjų tau reikia iš to gyvenimo. Gal dar nepažįsti savęs iki galo. Bet tam reikia laiko, su laiku viskas sustos į savo vietas. Nebesiplėšysi taip tarp įvairių nuomonių. Svarbiausia, susižinok, ko nori iš gyvenimo ir eik tuo keliu, kuris tau atrodo patogiausias, link savo tikslo. Ir jei nori ramybės, tai ir gausi ją. Nepamiršk atsirinkti to, kas tau sekasi, kas įdomu, ir to, kokios tavo pareigos ir ką privalai daryti, nors tai tave ir vargina. Nes tarp šių dalykų turi vyrauti harmonija. Tai reiškia, visko būti po truputi. Čia tokia gaunasi sudėtinga situacija, nes tau patinka mąstyti, visą laiką tai darai, bet sakai, pavargai nuo to, atsibodo... Gal tiesiog daugiau ilsėkis, daryk pertraukas, viską planuokis patogiau. Gal tau trūksta veiklos... Kaip įsivaizduoju, tavo mėgstamų veiklų sąrašas nėra pats ilgiausias. Bet kartais užtenka ir kelių dalykų, o jei užsinori daugiau, tai tiesiog imk ir pradėk ką nors. Niekada ne per vėlu. O be to, kas trukdo? Valios neužtenka? Aš visada maniau, kad valios pas tave tikrai netrūksta, o pasirodo, klydau.

Egzistuoja toks tikrai labai nelogiškas ir keistas dėsnis, kad žmonės nemato to, kas yra visai čia pat, šalia jų, o mato dažniau dalykus, kurie yra toli nuo jų, net nesusiję su jais. Būna dar ir taip, kad jie klaidingai mato, ne taip supranta. Bet manau, tu čia ne apie tai kalbėjai.

Kas dėl svarstymo, ar tu ne taip supranti pasaulį, kaip "derėtų", tai manau, jog kiek žmonių - tiek skirtingų pasaulio suvokimo nuomonių. Tiesiog kiekvienas turi savo suformuotą suvokimą ir nereikėtų galvoti, ar jis teisingas, ar ne. Nes kaip sakai, netiesios nebūna. Apie gyvenimo prasmę nepasiginčysi.

Apie žmonijos tobulėjimą. Taip, mes tobulėjam. Bet ne visomis prasmėmis. Štai, daugybė naujų išradimų, kokių tik automobilių nesukurta, įvairių modernių architektūtos statinių, visokių prietaisų ir netgi begalybės rūšių, kad žmonėms tenka galvoti, kokį telefoną pirkti: iPhone ar Samsung... Ot dilema. Prieš daugybę metų tokių dalykų nebuvo ir žmonės nesuko galvos dėl tokių nesąmonių. Šia prasme jiems tikrai buvo lengviau gyventi. Dabar naujausi prietaisai atima iš mūsų tikrą gyvenimą. Tas pats kompiuteris, prie kurio dabar aš sėdžiu ir toliau gadinu akis, yra tapęs blogybe dėl to, kad atima gyvenimą. O kam jis buvo iš viso sukurtas? Turbūt tam, kad žmonės lengviau pasiektų informaciją, jos daugiau gautų ir tai taptų lengvai prieinama. Laikui bėgant jis tapo per daug sureikšmintas ir per daug išnaudojamas bereikalingiems, smegenims kenkiantiems dalykams, tokiems kaip žaidimai... Taigi, ar tai tobulėjimas? Manyčiau, kaip tik ritimasis žemyn. Aišku, jeigu žmogus, turintis stiprią valią, sugeba suderinti viską, tada viskas gerai. Bet dažnai žmonės tampa aukomis...

Dabar žmonijos tobulėjimo pliusai manyčiau, būtų tokie:

1. Medicinos patobulėjimas. Švara. Nes būtent dėl to, kad ten kokiais viduramžiais trūko vaistų, ir ne kiekvienas galėjo normaliai praustis kiekvieną dieną, siausdavo įvairios ligos, pasiglemždamos gyvybes. Aišku, žinant, kad nesiprausti tada buvo madinga, tai irgi, nelabai ką pakomentuosi...

2. Technologijos. Kaip minėjau, technologijos turi irgi savų minusų, tačiau išskirti galima labai didelį pliusą. Tai būtent lengviau ir greičiau pasiekiama informacija, galimybė daugiau sužinoti. Nes aš mokymosi dabar neįsivaizduoju be interneto. Praktiškai viskas iš jo. Ir dar iš knygų kartais.

3. Protingesni žmonės. Tiesiog žmonės tampa vis protingesni. Yra ir išimčių, žinoma. Kai kurie nesistengia būti protingi, nesielgia, kaip aukštą intelektinį lygį turintys asmenys. Bet čia kiekvieno jau atskiro problema. Jei jis nenori, nesistengia, tai ką padarysi. Juk mąstyti žmogaus nepriversi. Užtai kaip gera žinoti apie protingus asmenis, kurie tave supa ir kokia garbė kartais su jais apsimesti kad ir keliais žodžiais...

Apie išnykimo grėsmę. Kažkodėl man atrodo, nors ir nežinau, kad žmonės visais laikais galvojo apie tai. Anksčiau gyvenimo salygos dažnai būdavo prastesnės. Bet taip realiai pažiūrint, tai argi taip jau skiriasi dabartis nuo praeities... Žmonės sirgdavo ir mirdavo nuo maro, dabar žmonės serga ir dažnai miršta nuo vėžio. Net patobulėjusi medicina negali suteikti vaistų, nes jie neišrasti ir galbūt niekada nebus išrasti. Anksčiau visur būdavo neturtingų ir turtingų žmonių sluoksniai. Dabar irgi tokie yra. Daug kur pilna benamių, bet yra ir begalė turtingų asmenybių, gyvenančių labai prabangiai. Skiriasi tik išradimai, kai kurių mąstymo formų pakitimai... Ir tiesa, kad mes galim patys save susinaikinti. Ar anksčiau buvo tiek galimybių tai padaryti, nežinau. Bet dabar mes pakankamai sau kenkiame, net patys to nesuvokdami. Turim visko per daug, per daug gamtinių išteklių, per daug atliekų iškeliauja į gamtą... Dabar jų daugiau, nei anksčiau... Galiausiai paskęsim savo išmestose šiūkšlėse.

Ir galiausiai, vertybės, kurias mes dar galime iškelti iki savo susinaikinimo, yra tikras dalykas, kurių pamiršti nereikėtų. Dvasinės, moralinės vertybės, tūnančios kiekvieno žmogaus viduje. Taip, pas daugelį jos miršta... Bet kiti žmonės, kurie ieško šviesos ir gėrio ir yra mūsų gelbėtojai, didvyriai, kuriuos turim vertinti. Dabar labai aiškiai tokie žmonės išsiskiria iš paprastų, eilinių, kuriems rūpi tai, ką mato prieš savo nosį. Be šitų žmonių pasaulis taptų visiškai atžarus ir šaltas, nes liktų tik robotai, žmogaus kūne.

Ir taip. Live at peace and love 'till the End.

Kaip vyriausiojo sielų vadybininko noriu paklausti dar:

Kaip ten bus su Osamos, Sadamo ir Gadafio sielomis - jie visi degs pragare ar jau turį šansus "perlipti" į skaistyklą? Ar atleisi jiems? Ar smerksi?

Stenkis su metais tapti išmintingesniu,siek išminties , o protas ateis su ja ....

Tu turbūt esi Dievas (dingusi_kartu perfrazuota mintis)