Pliurpraštis 4

Vis dėlto atsirado ir pliurpraščių palaikytojų. O dar prisiminiau, kad buvo ir visa pliurpraščių trilogija. Tęsiu ją ketvirtąja dalimi.

Katastrofų nėra... jų bus. Greitai. Kaip katastrofų magnetas ir kolekcionierius galiu pranešti, kad dar sulauksiu košmarų iki Tėvo dienos. Bet gerai, šis savaitgalis buvo lyg ir atsikvėpimas nuo ant kulnų minančių siaubų. Visa laimė, metų tikslas įvykdytas (priėjau Pirmąją Komuniją). Atokvėpis... bet nespėjau pailsėti. Šią savaitę reikia pasiruošti sunkiąją artileriją kovoje prieš katastrofas...

Ale vis tiek greitai laikas bėga. Išraskit mechanizmą, kuris sulėtintų/pagreitintų laiką. Man jau nebepatinka taip gyventi. Nors aišku, kam visada patinka gyventi. Vis tiek atsiranda tokių blogio akimirkų, apie kurias manai: "geriau tegu laikas sustoja, negu tai įvyks". Tai aš ir praminiau katastrofomis... Tegyvuoja jos, teikiančios gyvenimiškos patirties

Nežinau, ar aš čia vienas toks keistuolis esu? Kaip galima nuo miego pavargti ir nuo nemigos taip pat... Man gal aplinka nebetinka. Nesijaučiu po miego itin pailsėjęs. Matosi, kad ir mąstymas sutrikęs. Tik apie katastrofas ir tegalvoju, o kur geri dalykai. Gal jų nebeliko... Liko tik katastrofos ir trumpa pertrauka nuo jų. Užteks ir tokios tvarkos... Nors pala, pagal jokius tvarkaraščius negyvensiu. Pradedu suprasti, kaip apsiginti nuo katastrofų. Tereik susikaupimo, pasiruošimo ir kantrybės...

Na gerai, pliurpraštyje nieko daugiau tik katastrofos. Taigi, nutraukiam jas gera muzika:

299

Black Sabbath