Tam tikros molinės koncentracijos NaCl tirpalas

Teip, šiandien gyvenu melancholiškomis nuotaikomis.

TIK KETURIOS DIENOS.

Tik keturios dienos liko iki šito beprotiškai fantastiško šlamšto pabaigos. Eisim mokytis biologijos ir chemijos, nes tikrai gyvenu blogomis nuojautomis, kad nepadariau tiek, kiek reikėjo padaryti. Esu per daug reiklus. Ir dabar man spręsti, ar tai blogai, ar tai gerai.

Ir dabar man galvoje tik mokykla... Niekad nejaučiau tokio apmaudo dėl to, kad taip greit laikas praėjo. Matyt dėl to, kad žiemos-pavasario sezonas man nusimato ne itin malonus. Ir galvoje tik natrio chloridai, bromidai, jodidai, fosfidai...

Nauji metai tik dar vieni metai, prasidėję liūdnomis nuotaikomis. Sakoma, jei pirma metų diena atneša nesėkmę, nelaimę, liūdesį, blogą žinią, tai ir metai bus blogi. O blogų žinių atėjo...

Kažkaip vis nemalonus kartumas gerklėje, sieloje, širdyje ir... galvoje. Blogos emocijos visada sukelia ir galvos skausmą. Tuo labiau, kai sutinki sarkastiškų žmonių, kurie net ir žmogiškų vertybių stokoja.

O man kartais atsiribojimas nuo žmonijos padeda...

Taipogi (nelietuviškų žodžių manija?) gyvenu svajonėmis. Kas būtų, jeigu būtų... Šitos mintys jau juodai užkniso. Gerai taip, kaip yra. Gali būti ir geriau, bet pastangos dėl gerumo gali atnešti ir ne tokius rezultatus, kokių lauki, ir gali turėti daugiau nuostolio, nei naudos. Sako, nerizikuojantys negeria šampano, bet aš nemėgstu šampano.

O gal sėdėjimas ir nieko nedarymas yra dar didesnė žala... Manęs sveiku protu nesuprasi, nes aš prasidėjus žiemai įėjau į dvejonių ir apmąstymų labirintą, kuriame yra kelioliką kelių ir vienas už kitą prastesni, o geresnį surasti vis sunkiau, nes aplinka tau į akis miglą pučia. Kol kas geriausia egzistencinė būsena man būtų pasibūvojimas vakuume arba užsikonservavimas abrikosų skardinėje.

Šokoladiniai keksiukai su pienu arba paprasti keksiukai su karštu šokoladu - mano apetitas gilėjant žiemai (pagal orus stebint, tai ateinant pavasariui) tampa vis reiklesnis, o apetitas senka valandomis. Bado akcijomis neužsiėmu, bet ir virškinamajame trakte vyksta kažkoks man neaiškus funkcijų sulėtėjimas. O, prisiminiau, kad per biologiją virškinimo sistemą mokomes. Biologija yra įdomus mokslas - žiūrėsim, kaip čia bus. Nes žvelgiant į tolį matau vis tirštesnę miglą...

Tai vat, toks tas gyvenimo dėsnis: KUO DAUGIAU PASTEBI, TUO VISKAS DAROSI DAR NEAIŠKIAU. O ATSAKYMAI YRA ELEMENTARŪS IR SLYPI SMULKMENOSE, TIK NIEKAS ISTORIJOJE DAR NERADO UŽUOMINOS, KOKIOJE TOJE SMULKMENOJE IEŠKOTI ŽMOGAUS PRIGIMTIES PASLAPČIŲ.