Tetradekameronas

Bandysiu neprirašyt paklodės. Bet...

II. Musicas tikrai neatlaikė aktualumo išbandymo. Aš pati aktualijas susirenku ne kur kitur, o FB. Taip greičiau. Ir tiksliau. Nes Musicas nuolat ignoruoja dalį tikrai aktualių koncertų, jų neanonsuoja. Kartojau ir kartosiu – kuo Musicui nusikalto Lemon Joy, kad apie jų koncertus metai iš metų tylima? Pagaliau, tas pats FB gali primint apie artėjantį renginį (nors kai kam nors ruošiesi, datos tikriausiai nepamirši ir iš kokios nors kelionės pasistengsi grįžt).

IV. Man irgi laikas bėga beprotiškai greit, ką čia atostogos... Kai laikas širdy ir pase išsiskiria, nu nesmagu... Širdy tau dar 18 (gerai, gerai, kokie 30), o pasas sako, ne, brangioji, tau daaaug daugiau. Ir prieky regi nebe šviesią ateitį, o... o artėjantį susitikimą su tėvais, kitaip – pradedi mąstyt, kad didesnę gyvenimo dalį jau nugyvenai.

V. Na politika man – skausminga tema. Nedalyvauju ir nebedalyvausiu, bet tai, kas vyksta, yra stačiai baisu, gėda ir emocijas vien neigiamas kelia. Favoritų neturiu, antipatijų – sočiai. Kaip smagu balsuojant gadint biuletenius... Tada pagalvoji, kad, jei antroji pusė neklysta, tai rusijoje yra galimybė balsuot „prieš visus“ negadinant biuletenio. Arba, kaip vienam, beje, rusiškam, filme, balsuot trimis raidėmis – X, Y ir ta, nelietuviška. Liūdniausia, kad jau numanau, kaip balsuosiu kituose rinkimuose. Linksmiau, kad ir neturėdama už ką balsuot, aš ten eisiu. Būsiugalbūt tas mikroskopinis šaukšteliukas deguto medaus statinėj. Taip, man irgi visi blogi. Geri žmonės neturi galimybių (o gal ir noro) eit į didžiąją politiką.

VII. O man kažkaip nekyla problemų su kosmetika. Išsirinkau mylimiausius ir nukrypstu nebent jei pradeda nebetenkint rezultatas. Artimiausią nukrypimą jau žinau, kad bus ir kur bus. Beje, pastaruoju metu man pati tinkamiausia lietuviška produkcija. Gal nereklamuosiu, kuri. Tik paminėsiu, kad ji turi savo parduotuves.

X. Kaip jums gerai, kad turit dar senelius... Mano jau ir tėvai Anapus iškeliavę.

XI. Pasirinkau kolekcionuoti... akimirkas ir įspūdžius. Materialių kolekcijų nereikia. Kam jas paliksiu? Ogi niekam. Tai geriau žavėtis ir grožėtis tuo, kas yra čia ir dabar. 

III. Žali geriau, mėgstamesnė spalva negu rožinė.

V. Ne visai sutinku dėl to, kad beveik visi blogi. Bet geri yra dažnai pasislėpę antrame plane. Arba nublanksta dėl pagrindinės demokratijos ydos – populiaresnis (daugiau balsų gaunantis) yra svarbesnis, o populiarūs yra dažnai tie, kurie moka tik pašnekėt, o ne padaryt. O švietimo klausimai ir man labiausiai rūpi, tai viena pagrindinių temų, kuriomis diskutuoju Facebook'e, bet į music'ą šių diskusijų neperkeliu (ne ta auditorija, nesijaučiu, lyg čia būtų gera terpė politikuot). 

VII. Chemija sudėtingas dalykas, odos egzistuoja įvairių tipų ir skirtingai reaguoja į skirtingas substancijas. Aš su šampūnu vargstu, nes koks nors pigus komercinis šampūnas kaip Head & Shoulders ar pan. yra dažniausiai mano galvos odos priešas. Po plovimo su tokiu jaučiuos kaip su šerno kailiu išsitrenkęs galvą. Tenka ieškoti šampūnų, kurie taip nedirgina odos, turiu vieną kitą favoritą, jiems stengiuos ir likti lojalus. 

X. Aš jaučiuos komplikuotas. Nežinau, gal jei įlįsčiau į kitų žmonių vidų, ir jie pasirodytų komplikuoti. 

XIV. Justin'ą Timberlake'ą ignoruoju, nors jo muzika yra savita. Reikėtų kažkada aktyviau pasiklausyti.

I. Įdomu, ar music'as išsilaikys dar 40 metų, nes taip sakant, jo ateitis labai miglota, bet pagyvensim pamatysim.

II. Aš gan ilgai sau samprotavau, kokia yra visa music.lt svetainės neaktyvumo esmė, ir priėjau šiokias tokias išvadas. Nemanau, kad tai funkcionalumo klausimai, perklausų išnykimas ar likusių besireiškiančių narių atgrasumas. O aktualumas - greičiausiai taip. Music.lt jį tiesiog prarado. Ir nesugebėjo atstatyti. Aktualumo trūkumas + žmonių laiko trūkumas. Kaip jau Rutonė minėjo anksčiau, daug kas yra sukūrę šeimas, ir t.t., todėl jiems čia lankytis yra paskutinis prioritetas. O nauji nariai nepasilieka, nes jie nei turi sentimento svetainei, nei randa ką čia veikti. Ir vis dėlto, aš vėl ir vėl iš naujo naiviai dar tikiu, kad sukoncentravus dėmesį, sutelkus jį į potencialias stipriausias svetainės puses, būtų galima sukurti vis dar neblogą platformą, kuri galėtų išlikti. Bet kol kas, švelniai tariant, tai nenusimato. Gerai, kad kažkokiu stebuklingu būdu ir edzkaa dabar po truputi darbuojasi, vargsta su programavimu - tai suteikia vilties, įkvepia, ir verčia galvoti, kad galbūt to ir užtenka, kad mes pasidarysime kažką bent kiek geriau sau, tiems, kurie dar lankosi, ir kuriems rūpi. Tik visad kirba ta mintis, kad viskas tik laikinai, ir pašokinėjus, vėl viskas numirs.

III. Žali akiniai... Ar geriau nei rožiniai?

IV. Man laikas bėga greitai atostogos ar neatstogos. Nes ir tuo, ir tuo atveju, veiklų yra tiek, kad visko neįmanoma spėti padaryti. Kaip visada.

V. Aš tai turiu tik vieną politinę nuomonę - beveik visi politikoje (labiausiai turiu omenyje lietuviškoje) yra blogi. Bet man rūpi klausimai, susiję su švietimu. Ir dabar yra nemažai ką apie tai aptarti.

VI. Pasąmonės veikimas sapnuose yra tiesiog visų mūsų tiesioginių, o taip pat netiesioginių (projekcinių) patirčių kratinys. Tad man jie visai nenuostabūs, net kai pačias didžiausias nesąmones susapnuoju. Tik kartais pagalvoju, kokio velnio reikia tuos sapnus sapnuoti? Ar man jie ką nors gero duoda? Ne. O aš taip pat sapnavau kažką panašaus neseniai. Norėjau parašyti kokiame nors dienoraštyje, bet nusprendžiau, kad neverta. Tai gal čia prie progos parašysiu. Skirtumas tarp mūsų sapnų tik tas, kad aš buvau ne resort'e, bet kažkokiame ar tai draustinyje, ar rezervate, kur buvo vykdoma ekskursija, ir daug nepažįstamų žmonių. Ir kitas skirtumas, aš netyčia patekau į vandenį, ir ten strugglinau, kadangi nei sapne, nei realybėje, iš viso negaliu plaukti, tai buvo sapnas su prakaitu. Svarbiausia, kad vis tiek pavyko kažkaip išplaukti, o realiai jei kas įmestų į vandenį, tai klausimas, ar tiesiog nenugrimzčiau kaip plyta.

VII. Na taip, tų šampūnų, ar tai dušo želių, yra bereikalingai daug. Kodėl negalėtų būti tik vienas, tinkantis visiems? O dabar reikia vargti žiūrėti, kokį čia pirkti pagal tavo odos būklę, dar ką nors... Ir dar visokių ne tik kad 3 in 1, bet dar 10 in 1 būna :D Kokių čia gali būti funkcijų dar 10... fantazija neišneša. Tad nestabdysiu, galima kalbėti apie tai, kokį velnią konsumerizmas mums išdarinėja.

VIII. Aš labai ilgai nejutau džiaugsmo muzikoje. Bet maždaug sulyg parsiradimu music.lt sutapo mano itin ženkliai išaugusios perklausų apimtys. Ir taip pat, labai mėgaujuosi.

IX. Hm, šoko bangos... Gerai, kai muzika pakrato truputi.

X. Aš irgi turiu vieną babą, tik iš acquired family pusės, kuri taip pat mėgsta daryti virtinukus iš grybų (skanus dalykas). Šioje šeimos pusėje taip pat yra vienas pasišventęs grybautojas (žino kur rasti gerų didelių baravykų). Vienas dalykas tik užkliuvo šioje dalyje - "paprastų žmonių paprasti džiaugsmai". O pats ką - jau nepaprastas? :D

XI. Kolekcionuok tu tuos excel'io šytus, jei taip jau patinka... Nors man vis dar labiau prie širdies būtų akmenų kolekcionavimas. Aš savo kolekciją visad turiu pas save, ir vis stengiuosi papildyti :)

XII. Aš taip pat noriu ir nekenčiu rutinos... Ji man tiesiog neveikia, ar bent ne taip, kaip turėtų. Bet kažkaip jau susitaikiau ir priėmiau. Dabar bandau tik dirbti daugiau ties disciplina tam tikrų veiklų atžvilgiu. O kas dėl nežinojimo, ko nori ar nenori... Patarimas būtų pabandyti sau nuoširdžiai atsakyti, o kodėl kažko nori arba kodėl nenori. Tai gali duoti kokių nors atsakymų. Bet kartais vien klausti nepakanka. Kartais reikia išbandyti kažką, patirti savo kailiu, ir tada po kurio laiko geriau supranti, ko nori. Arba ne. Žmonės yra amžini neapsisprendėliai. Bet nieko tokio, yra nedaugelis dalykų, kurių negalima būtų atleisti.

XIII. Dalių yra nei per daug, nei per mažai - kaip tik tiek, kiek reikia :)

XIV. Life goes on, up, away, but never back. O taip pat, what goes around, goes around, goes around, comes all the way back around, kaip dainuoja Justin'as Timberlake'as (nežinau kokios tavo nuomonės apie jo muziką ar šią dainą, bet priminei man ją). Na ir bandant atsakyti į klausimą what goes up, turbūt reikėtų prisiminti ką sako toji Alan Parsons Project daina, ir gal pavyks rasti atsakymą.