Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
The golden age of grotesque
The golden age of grotesque
 Desperatiškas nusivylimas nevykusiom, prarastom svajonėm, tuščias ieškojimas pamestų naktų, kreivas ir nepastovus gyvenimo nesupratimas - kaipgi tu galėjai šitaip nusiristi!? Aš nenusiritau. Aš nukritau. Skridau tiesiai pragaran, neatsigręždama į tai, ką palieku.  Ir atsidūrei desperacijos dugne, kur bet koks veiksmas yr nevertas jo atlikinėti, nes jis tiesiog neturi prasmės: kam vaidinti, jog gali, jei žinai, kad negali, arba kam būti gerai, jei niekam to nereikia, arba dar galybė kitų nevilties šaltinių, jų skaudus suvokimas ir noras ištrūkti kaip kokia grandininė reakcija kunkuliuoja dužusioje Tavo krištolinėje širdyje. Arba jos liekanose. Kartus gyvenimiško realizmo suvokimas sukelia neabejotiną nusivylimą savo būtimi, kuris skaudžiai kala Tau kiekvieną dieną galvon, koks žavus tiltas ir skaidrus upės vanduo, koks jis šitlas net žiemą, o nuo pralieto kraujo nusidažytų žaviai rausva spalva, tačiau kvailių motina Viltis verčia Tave sėdėti agonijoje nepraliejus gyvybės versmės. Ir tas pats suvokimas tiesiog savo buvimu rodo, koks nevykęs esi žmogus, kiek nedaug tesugebėjai padaryti dėl tų, kurių Tau nevatai labiausiai reikia, be kurių negali, ar kaip ten Tu dar mėgdavai sakyti, ir kas lyg ir turėtų būti tiesa, tačiau ja tiki tik Tu, tad nieko gero iš to neišeis... Verdantis vyksmų katilas privertė Tave padaryti taip, kad prarastum viską, ką kažkada vertinai ir branginai,- tiek naivumą, tiek draugus, tiek svajones, ir Tu skaudžiai kremti save, suvokdamas, jog šito jau nebesusigrąžinsi, nes tam, kad svajonės taptų realybe, reikia, kad to panorėtų bent du. Ir ar išvis Tu dar kada turėsi kokią svajonę? Baltą, rausvą, gėlytėm ir širdelėm puošta, arba bent jau kokią nors neįžiūrimai mažą ir pilką, tačiau lygiai tiek pat branginamą, kaip visos tos prarastos ir neturėtos, turėtos ir sugadintos, turėtos ir pamestos ar prarastos, bet kurių prisiminimas vis dar yra mažytė viltelė, kad gal jos dar sugrįš, nors ir žinai, kad tai jau nebesveika utopija. Lyg baltas popieriaus lapas, išvoliotas purve, pieštas ir trintas, tačiau vis dar tuščias - Tavo gyvenimas, nevatai pilnas visko, tačiau iš tiesų jame - nieko, kas ten turėtų būti - nei žalios žolės, nei muzikinio fono, nei besišypsančių veidų, nei šilumos ar spalvų - taip, Tu gyveni nespalvotam, tuščiam popieriaus lape, kurio niekas nė nenori pildyti.  Ir tylomis Tu ieškai, kas galėtų pataisyti visą šitą jovalą, kažkaip įkišti savo trigrašį ir priversti Tave nusišypsoti, bet viskas, ką gauni, tėra laiko švaistymas, kai Tau net nepavyksta apsimesti, kad jautiesi gerai - paieškos tęsiasi, kaip ir balto lapo trypimas,- kam Tu išvis pasiryžai imti naują lapą? Nevatai dėl tų, kurių nebėra. Kuriuos Tu pametei. Kažkur, naktyje, arba telefone, arba dar bala žino kur - kažkur, iš kur jie nebegrįš, nes taip jau, matyt, turėjo būti, ir niekam, o ypač pamestiesiem, nesvarbu, kas dedasi Tavo galvoje, širdyje, ir kas iš tiesų yra Tavo tiesa, o kas - tik emocijos, tos mažod ir ryškios Tavo priešės, be galo suktos, visad įveliančios Tave į kokią nors nesąmoningą intrigą, trypiančios Tavo gyvenimą. Ar kas nors žino, kuo Tau taip patinka naktis ir lietus? Ar kas nors žino, kad tada nesimato, jog verki? Ar kas nors žino, kada paskutinį kartą išpildei savo svajonę - šokai lietuje? Ar kas nors žino, kada paskutinį kartą buvai laiminga? Ar kas nors žino, kokią tradiciją turi, kaskart prieš grodama? Ar kam nors dar tai įdomu? Pasaluio suvokimas išsikreipė, dangus atrodo pilkas, žolė ruda, saulės išvis nebematyti - nebematyti šypsenų žmonių, kurių tas mažytis, galbūt kreivas iššiepimas nušviesdavo net ir apniukusį kambarį, besisukantį aukštai, tarp tirštų tirštų debesų. Kažkas išspyrė Tau iš po kojų žemę - nepastovus levitavimas tarp gyvenimo ir prarajos, tarsi laiko ir aplinkybių klausimas, kiek tai dar truks, iki kol protas iškeliaus iš šito tuščio, nespalvoto, nereikalingo kūno. 
|
 2010 m. rugsėjo 19 d. |
|
2014 m. birželio 11 d. 2014 m. sausio 9 d. 2013 m. gruodžio 24 d. |
Komentarai (0)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
einaras13
pakomentavo
"Kill / Save" gatve, pavadinta kaip kurejes
einaras13 mėgsta Tarzan Boy
einaras13 pakomentavo "Kill / Save" muzikos scenos veteraną
Alvydas1 mėgsta Arthur Honegger dainą L'Homme fou (Le Dit des Jeux du Monde Interlude 1)
4Blackberry mėgsta Afourthoughts
Sahja pakomentavo "Kill / Save" klasikinės muzikos kūrinį
Sahja pakomentavo "Kill / Save" gatve, pavadinta kaip kurejes
Sahja pakomentavo "Kill / Save" muzikos scenos veteraną
Sahja mėgsta Sonne
Sahja mėgsta Tarzan Boy
einaras13 mėgsta Tarzan Boy
einaras13 pakomentavo "Kill / Save" muzikos scenos veteraną
Alvydas1 mėgsta Arthur Honegger dainą L'Homme fou (Le Dit des Jeux du Monde Interlude 1)
4Blackberry mėgsta Afourthoughts
Sahja pakomentavo "Kill / Save" klasikinės muzikos kūrinį
Sahja pakomentavo "Kill / Save" gatve, pavadinta kaip kurejes
Sahja pakomentavo "Kill / Save" muzikos scenos veteraną
Sahja mėgsta Sonne
Sahja mėgsta Tarzan Boy
Pokalbių dėžutė
13:52 -
Alvydas1
Paradise Lost vasario 24 Lofte, a aš tuomet būsiu Klaipėdoje. Net nežinau, kaip reikės vyniotis. Ko gero bus skip.
23:11 -
Rutonė
Dėl naujų dainų. Norėjau įkelt naują New Order singlą. Neįkėliau ir turbūt nekelsiu. Net nežinau, kaip pavadint tą maniją (spėju, korėjiečių) vadintis mega garsiais vardais. Jau kiek tokių apsišaukėlių (nebijau taip vadint) ten pridygę...
19:51 -
einaras13
Spotify Wrapped - biggest schlock. Aš nežinau, kaip jie skaičiuoja perklausas, kaip jie klasifikuoja stilius, bet kiekvienais metais pasižiūriu ir pasakau sau, kad didesnės nesąmonės dar nesu matęs. Gal dedikuosiu kada tam blog'ą kokį.
17:56 -
Very_crazy_enough
Jau rytoj ateina zappadanas. Zappa sukaktis, tai siulysiu i dd kazkoki Zappa kurinuka 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 0
Neregistruotų vartotojų: 1928
Iš viso užsiregistravę: 73710
Naujausias narys: Milerikas
Šiandien apsilankė: 115988