Tikras dienoraštis: kodėl nekenčiu spalio? (ir roko klasika)

Jaučiuosi išgręžtas, bet vis dar drėgnas. Siurbelės nervų giliai įsikabino. Ir, trupučiuką girtas...

O ką padarysi, kai per geografiją sušalai kojas, per lietuvių neturėjai jėgų rašyti, nes jauteisi "girtas", o informatikoje negalėjai servetėlės nuo nosies nukelti.

Pasityčiojimas !!! Mokytojai jau nebe tokie geri, kaip pasirodė, gręžia, gręžia ir gręžia. Nori vis daugiau ir daugiau. Man atrodo greit horizonte atsiras tokia riba, kurią peržengus bus didelis spjovimas ant mokslų, nes tavo protas ir galimybės nebeištemps to. Ne, aš esu dar blaivaus proto žmogus, bet mokytojų charakterėlis kartais ir savų nervų pareikalauja. Jei man nuvažiuos protas, kaltinkit aplinką. Žmogus toks, kokia aplinka. Jį išugdo aplinka...

Ausinių istorija labai fantastiška. Žinau, nemėgau anų ausinių - joms buvo lemta pas mane užsilikti tik dvi savaites. Štai, o dabar vėl turiu geriausias, puikiausias, nuostabiausias - kurių anoji partija atlaikė visą music'o istoriją ir dar prieš ją visą vasarą...

Aš šiandien buvau ekspertu: tyriau būsimo kontrolinio užduotis, kurias turėjom rašyti šiandien, net nežinoję apie atsiskaitymą. Mano nuosprendis: per sunku. Manęs paklausė ir bendromis jėgomis atkalbėjome mokytoją rašyti... Kaip smagu, kai nors ir lipdo moksliuko etiketę, bet bent jau esu kažkoks matas kažkokiam sunkumui matuoti

Aš apskritai esu didelis ekspertas. Visų galų meistras, kaip sakoma. Nors šiandien dar kartą parodžiau, kad bijau auditorijos ir kalbėjimo. Stingdo galūnes ir liežuvį... Fe, nebenoriu daugiau. Bet reikės - ir daugybę kartų... Ir dailės nekenčiu. Ar tiesa, kad visi dailės mokytojai yra baisiai priekabūs ir kabinasi už mažiausių smulkmenų...

Va tau ir spalis - kodėl nekenčiu spalio? A vat todė - kuo toliau, tuo baisiau, sunkiau ir įtempčiau, nervingiau...

Ir šiandien klasikinis rokas. Ilgai svarsčiau, ką pristatyti: Aerosmith ar Led Zeppelin. Pastarieji yra mano skonio perliukas, viena mėgstamiausių grupių, viena iš tų, kuri pastatė mano dabartinį skonį. O Aerosmith pereinamoji mano gyvenime grupė - jos beveik neklausau, bet kartais įsijungti visai neblogai. Bet šiandien nusprendžiau, kad būtent apie juos ir parašysiu.

Šiandien:

Aerosmith - Get Your Wings

Šitą albumą perklausiau ką tik - šviežiai paklausytas, bet motyvai išliko galvoje ir jis nustebino. Iki šiol Aerosmith nepažinau, kaip hard / heavy muzikos grupės. Antrasis Aerosmith albumas yra puikus - energingų ir ritmingų, sunkių ir galingų dainų rinkinukas, kurį smagu klausytis. Tylerio vokalą labai giriu, nes nuo seno juo žaviuosi. Perrio instrumentinis meistriškumas liejasi per viršų - seniai beklausiau albumo, kur būtų tiek daug meistriškų gitaros partijų... Na, žodžiu, paprasta, galinga, smagu - rekomenduoju.