Aš girdžiu būgnus dundant nakty,
bet ji tegirdi šnabždesius, kažkieno pokalbį tylų.
Puse pirmos reisu atskrenda ji.
Sparnai mėnesienoj atspindi žvaigždes – man išsigelbėjimo orientyrus.
Susistabdžiau senuolį pakeliui,
vildamasis aptikt seniai užmirštus žodžius ar labai senas melodijas .
Atsigręžė lyg sakytų žvilgsniu: „Vaikine, skubėk, ten laukia tavęs“

[priedainis]
Prireiktų kažin ko, kas atplėštų mane nuo tavęs
Net šimtas ir daugiau vyrų neįstengtų to niekada
Liūčių sezoną Afrikoje laiminu.
Prireks laiko, kad sukurtume tai, ko net neturėjome.

Nakty laukiniai šunys staugia buriu,
nekantraujantys trokštamos atskyros draugijos turėti.
Žinau, tik teisingai pasielgti turiu,
esu tikras, kaip kad Kilimanžaras lyg Olimpas stūkso virš Serengečio.
Stengiuos sugydyt viduj kas giliai, išgasdintas padaro, kuriuo pats tapau.

(kartojasi priedainis)

(instrumentinis intarpas)

Vaikine, skubėk, ji laukia tavęs.

(kartojasi priedainis)