Daugiausiai su šunimis ir augalais kalbuos tomis dienomis -
regis sunku, rizikinga, keista būtų bendraut su žmonėmis,
todėl ir toliau vaidinu dievą nuosavoje visatoje,
kur cigaretes keičiu mainais į dainas.
Kuo ilgiau tuo imuosi, tuo sunkiau bizniaut man:
susizgrybau, kad visai nebemoku kalbų, išskyrus slaptąją.
O, kad deramais žodžiais reikštis galėčiau,
kad pokalbyje ir mano aistra būtų girdėti...
O, kad...
Meurglys III, jis mano draugas,
vienintelis, kuriuo kliautis galiu,
neveidmainiaujant tai gaunas
- kito tokio nėra.
Jis žudo mane, bet galiausiai
kito tokio tikro aš nežinau,
nėra jam tokios žmogiškos kaukės.
         Kito tokio nėra
         tik mano gitara...
         manau jis* tinkamas bus.
Liežuviu malti, kai žinai ir moki, yra lengva,
gan malonu, bet nesigauna vis tiek deramai.
Plaučius plėšia, kraujuoja širdis, jau geriau lėtink tempą,
parodyk, jog sugebi kiaurą naktį daryti tai.
Kad ir kaip tamsu rodos, dabartis yra dabartis,
po jos daugiau tamsa užslėpta negulės
ir per šią desperatišką svajonę,
šį troškimą draugų ir paguodos,
žinai, kad galiausiai viskas vis vien išaiškės.
Kai nebus augalų, šunų ar kambarių, kad girdėtų tave,
o greta neliks nė vieno, pamatysi tada:
galiausiai tik tu ir Meurglys III likot čia,
ir tas pasirinkimas tavo, beje, 
kvaily!
Nors žinau, kad taip tik sprunku,
aš bėgu, nes nežinau kur gi kalėjimas tas.
Dainose, kaip ši, svorį nešt per sunku...
    aš bėgu lyg šiol
    Ir bėgsiu kol
    atvyksiu, tikiuos, kažkada. 


      * Dainakūrių profsąjunga ( Songwriter‘s Guild) yra žaismas su dviguba žodžio Guild reikšme (profsąjunga, profesinė organizacija, gildija, ir gitaras gaminančios firmos Guild pavadinimas.) 
      * „tik mano gitara... manau jis tinkamas bus“ – Peteris Hammilis varo mane į kampą. Vyriškas įvardis skirtas gitarai-draugui, paliekant skaitytojui galimybę laisva valia rinktis, kam jį taikyti. Deja, lietuvių kalboje gitara mot. giminės. Jei spjaučiau į originale esantį vyr. įvardį ir pavartočiau moterišką, gautusi erdvė insinuacijoms.